Liūdna, tačiau Žemės astronomai neteko dar vieno orbitinio teleskopo. Šįkart visam laikui išjungta kosminė observatorija „Herschel“. Paskutinė komanda išsijungti kosminiam teleskopui „Herschel“ buvo nusiųsta 2013 m. birželio 17 d., 15:25 val. Lietuvos laiku. Tačiau apie jį dar galime išgirsti, nes astronomai spėjo apdoroti toli gražu ne visus jo surinktus duomenis – jų pakaks keleriems metams.
Liūdna, tačiau Žemės astronomai neteko dar vieno orbitinio teleskopo. Šįkart visam laikui išjungta kosminė observatorija „Herschel“.
Paskutinė komanda išsijungti kosminiam teleskopui „Herschel“ buvo nusiųsta 2013 m. birželio 17 d., 15:25 val. Lietuvos laiku. Tačiau apie jį dar galime išgirsti, nes astronomai spėjo apdoroti toli gražu ne visus jo surinktus duomenis – jų pakaks keleriems metams.
Mokslinė „Herschel“ misija buvo baigta dar šių metų balandį, kai teleskope išseko observatorijos instrumentus vėsinusio skysto helio atsargos. Teleskopas neribotam laikui bus paliktas heliocentrinėje orbitoje (skries aplink Saulę) – kad nekiltų susidūrimo su erdvėlaiviu grėsmė. Nepakitęs „Herschel“ turėtų išlikti daugelį šimtmečių.
Neatmestina galimybė, kad ateityje mokslininkai ras būdų, kaip teleskopą panaudoti dar sykį – bet nebūtinai kaip observatoriją. Viena iš netikėtesnių idėjų – numesti „Herschel“ ant Mėnulio (analogiškai 2009 m. į Mėnulį planuotai rėžėsi misijos LCROSS zondas). Viename iš natūralaus Žemės palydovo ašigalių nukritęs „Herschel“ nuo Mėnulio paviršiaus pakeltų lakiųjų medžiagų, kuriuos užfiksuotų aplink Mėnulį skriejantis zondas (2009 m. šią užduotį atliko „Lunar Reconnaissance Orbiter“, LRO). Kol kas ši idėja atmesta.
Prieš įvesdami kosminį teleskopą į galutinę orbitą, misijos inžinieriai išbandė keletą manevrų.
„Įprastai mūsų tikslas būna maksimizuoti mokslinę grįžtamąją vertę, tad misijos metu niekada nedarome manevrų, kurie gali pertraukti stebėjimus ar kelia zondui net ir nedidelę riziką, – aiškina Europos kosmoso agentūros ESA „Herschel“ operacijų centro specialistas Micha Schmidtas. – Tačiau mokslinė „Herschel“ misija pasibaigė, o tai reiškia, kad dabar mes disponuojame įmantriu zondu, kurį galime panaudoti nebe astronominiams stebėjimams, o techniniams testams, manevrams ir technikos (programinės įrangos, funkcionavimo sistemų) validavimui. Nauji taip ištestuotų sistemų egzemplioriai būtų naudojami ateities zonduose. Mums tai yra svarbus papildomas laimėjimas.“
Gegužės 13–14 d. inžinieriai nusiuntė komandą teleskopui „Herschel“ įjungti variklius rekordinės trukmės 7 val. ir 45 min. laikotarpiui. Toks manevras išvedė kosminį teleskopą iš jo funkcinės orbitos antrajame Lagranžo taške L2 į heliocentrinę orbitą – gerokai atokesnę Žemės orbitai. Naująja orbita „Herschel“ aplink Saulę skries kur kas lėčiau už Žemę.
Šiam manevrui buvo panaudota didžioji dalis zondo degalų atsargų. Vykdydamas vieną iš paskutiniųjų komandų užvakar, „Herschel“ išnaudojo degalų likučius. Vakar teleskopui buvo nusiųsta apskirtai paskutinė komanda, po kurios visos „Herschel“ sistemos buvo išjungtos.
„Herschel“ ne tik buvo neįtikėtinai sėkminga ir daug rezultatų davusi mokslinių tyrimų misija, – pabrėžia ESA Misijų operacijų vadovas Paolo Ferri. – Teleskopas paskutinėmis misijos savaitėmis pasitarnavo ir kaip vertinga skrydžio manevrų testavimo platforma. Europa iš šio didingo palydovo sulaukė nepaprastai vertingos informacijos.“
