Per artimiausią pusmetį penktokų klasės keliuose šimtuose šalies mokyklų bus aprūpintos planšetiniais kompiuteriais. Daugiau kaip 12 mln. litų vertės projektą vykdanti Švietimo ir mokslo ministerija tikisi, kad taip bus žengtas pirmas didelis žingsnis prie interaktyvesnio mokymo proceso.
Per artimiausią pusmetį penktokų klasės keliuose šimtuose šalies mokyklų bus aprūpintos planšetiniais kompiuteriais. Daugiau kaip 12 mln. litų vertės projektą vykdanti Švietimo ir mokslo ministerija tikisi, kad taip bus žengtas pirmas didelis žingsnis prie interaktyvesnio mokymo proceso.
Planšetiniai kompiuteriai atrinktas šalies mokyklas turėtų pasiekti per artimiausią pusmetį. Kaip IQ pasakojo švietimo ir mokslo ministro patarėjas Albertas Lakštauskas, planšetiniais kompiuteriais atrinktos mokyklos bus aprūpintos trimis etapais. Per artimiausią mėnesį 300 planšetinių kompiuterių gaus mokytojai, kurie turės geriau susipažinti su jų galimybėmis ir pritaikymu mokymo procese. Mokinių rankose planšetiniai kompiuteriai turėtų atsidurti gruodžio pabaigoje, kai jais bus aprūpinti pirmieji 5 tūkst. penktokų. Likusi dalis įrenginių – dar 12 tūkst. – penktokų klases turėtų pasiekti kitų metų pradžioje.
Nors A. Lakštauskas nenurodė konkretaus pasirinkto planšetinio kompiuterio modelio motyvuodamas tuo, kad konkurso nugalėtojas dar nėra patvirtintas komisijos, pasako jo, buvo atrinktas mažai žinomo gamintojo įrenginys, kainuojantis apie 600 litų. Anot jo, renkantis tinkamą kompiuterį buvo vertinamas ne tik jo funkcionalumas ar pritaikomumas, bet ir kaina. Pasirinkus mažiau kainuojantį įrenginį už rinkoje šiuo metu populiarius įtaisus, atsirado galimybė jais aprūpinti didesnį skaičių mokinių. Beje, nors 600 litų vienam mokiniui skiriama suma gali pasirodyti kaip per didelė, iš tiesų tiek kainuoja mokiniui skirtų vienų metų vadovėlių komplektas.
Planšetiniais kompiuteriais iš viso bus aprūpintos daugiau kaip 200 šalies mokyklų, pateikusių paraiškas ir atitikusių keliamus motyvacinius ir techninius kriterijus. Įdomu tai, kad šis įtaisas bus priskirtas kiekvienam penktos klasės mokiniui individualiai ir jis planšetiniu kompiuteriu turėtų naudotis iki 7 klasės.
Pasak A. Lakštausko, šie planšetiniai kompiuteriai taps mokyklų nuosavybe, o jos spręs, kaip juos geriausiai panaudoti pamokų metu ir ar leisti mokiniams juos neštis į namus. Be to, A. Lakštausko teigimu, tikimasi, kad planšetiniai kompiuteriai taps tam tikra paskata ir vadovėlių leidėjams adaptuoti iki šiol popieriniu formatu pateikiamą mokomąją medžiagą. Beje, šiuo metu jau yra suskaitmenintas privalomos perskaityti literatūros sąrašas 5–8 klasių mokiniams, pasiekiamas keliais formatais.
Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijos kuruojamą projektą galima laikyti praėjusiais metais vykdytų kelių pilotinių projektų rezultatu. Tuo metu Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis pasakojo, kad inovatyvios mokymo priemonės išbandomos 6 šalies mokyklose, o jų panaudojimo pranašumai ir trūkumai turėtų paaiškėti po metų. Sprendimas aprūpinti didesnį skaičių moksleivių planšetiniais kompiuteriais rodo, kad pilotiniai projektai davė tam tikrų rezultatų.
Pasak dabar kalbinto G. Vaidelio, pilotiniai projektai parodė, kad mokytojai, pasitelkę modernias technologines priemones, stebėjo išaugusią mokinių motyvaciją ir didesnį įsitraukimą į pamoką. Kita vertus, jis atskleidė ir tam tikrų trūkumų. Pirmiausia, išryškėjo technologiniai apribojimai: nors Lietuva turi vieną sparčiausių pasaulyje interneto ryšių, juo aprūpintos ne visos mokyklos arba jis pasiekiamas ne kiekvienoje klasėje.
Antra, paaiškėjo, kad ne visi įrenginiai vienodai sėkmingai gali būti panaudojimo ugdymo procese. Pasak G. Vaidelio, dažnai liaupsinami „iPad“ kompiuteriai dėl uždaros operacinės sistemos, adaptavimo galimybių ir kainos pasirodė ne patys tinkamiausi. Iš bandytųjų kompiuterių su „iOS“, „Windows“ ir „Android“ operacinėmis sistemomis ugdymo poreikiams geriausiai sekėsi pritaikyti pastaruosius.
Beje, įdomiausiu aspektu tapo mokytojo, mokinių ir įrenginių sąveika. Pasak G. Vaidelio, dažnai mokiniai greičiau perprasdavo jiems suteiktos priemonės funkcijas ir sugebėdavo pasitelkti įvairesnes galimybes už mokytojus. Jeigu mokytojai buvo linkę bendradarbiauti su mokiniais, jie kartu sugebėdavo geriau išnaudoti ir technologines galimybes. Tose klasėse, kur mokytojas remdavosi tradicine paradigma, kad pagrindinis žinių šaltinis klasėje yra jis, kompiuterių panaudojimas vyko ne taip sklandžiai. Todėl vis labiau įsigalinčios šiuolaikinės technologijos mokyklose, pasak G. Vaidelio, savo vaidmenį ir funkcijas ateityje skatins permąstyti ir pačius mokytojus.
