Lobizmas Lietuvoje suvokiamas gana prieštaringai. Kol kas Lietuviai žinojo tik vieną rimtą lobistą – a.a. Bronislovą Lubį, kuris remdavo ne vieną partiją, o kelias iš karto tam, kad vėliau galėtų oficialiai įtakoti savo verslams palankių įstatymų priėmimą. Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose lobizmas yra visiškai normalus reiškinys, todėl didžiausios įmonės atvirai skelbia sumas, išleistas tam tikrų įstatymų „paramai“.
Lobizmas Lietuvoje suvokiamas gana prieštaringai. Kol kas Lietuviai žinojo tik vieną rimtą lobistą – a.a. Bronislovą Lubį, kuris remdavo ne vieną partiją, o kelias iš karto tam, kad vėliau galėtų oficialiai įtakoti savo verslams palankių įstatymų priėmimą. Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose lobizmas yra visiškai normalus reiškinys, todėl didžiausios įmonės atvirai skelbia sumas, išleistas tam tikrų įstatymų „paramai“.
Kokios yra tos sumos?
Turbūt daugiausiai įvairių įstatymų „rėmimui“ išleidžia „Google“ korporacija. 8,9 milijono JAV dolerių buvo išleista per pirmąjį pusmetį, siekiant įtakoti tam tikrų su vartotojų saugumu internete susijusių teisinių aktų parengimui ir „pareklamavimui“ JAV Senate bei visuomenėje
„Facebook“ „išlaidos“ palankesniems JAV įstatymams, kurie leistų efektyviau užtikrinti vaikų saugumą internete, padėtų kovoti su autorinių teisių pažeidimais ir piratavimu internete, buvo kur kas kuklesnės – vos 1,6 milijono JAV dolerių per pirmąjį šių metų pusmetį. Turint 900 milijonų vartotojų, kyla nemažai teisinių ginčų, kuriuos paprasčiausiai išspręsti galima pakeičiant tam tikrus įstatymus. Savo reputaciją ši milžinė jau susigadino, kai parėmė skandalingąjį CISPA įstatymą, leidžiantį valdžiai rinkti duomenis apie visus vartotojus ir juos sekti virtualioje erdvėje, prisidengus nacionalinio saugumo argumentu. Kitas panašaus pobūdžio įstatymas – ACTA – susilaukė protestų visame pasaulyje.
Interneto prekybos milžinai „Amazon“ ir „eBay“ taip pat moka pinigus lobistams, galintiems įtakoti įstatymų priėmimą. Jiems nelabai rūpi vaikų saugumas internete, tačiau dėl tam tikrų el. prekybos taisyklių pakeitimo ir mokesčių mokėjimo už parduotas prekes, nesvarbu, kurioje šalyje yra pardavėjas, jie pasiruošę pakloti daugiau nei pusantro milijono dolerių. Per pirmąjį pusmetį Amazon jau išleido 1,34 milijono dolerių, o „eBay“ – beveik 850 tūkstančių dolerių.
„Microsoft“ kompanija išleido mažiausiai 2 milijonus dolerių, tuo tarpu „Apple“ – vos 470 tūkstančių. Pagrindinė šių išlaidų priežastis – piratavimas ir kova su autorinių teisių pažeidėjais tiek JAV, tiek visame pasaulyje.
Ar „Google“ ir „Facebook“ išleidžia daug pinigų sau naudingų įstatymų priėmimui? Taip, sumos atrodo nemenkos, tačiau yra kompanijų, kurios išleidžia dar daugiau. Telekomunikacijų milžinė „AT&T“ per šių metų šešis mėnesius jau sumokėjo 10,5 milijonų JAV dolerių. Kitas operatorius „Verizon“ apsiribojo 4 milijonais dolerių vien tik nuo balandžio iki liepos. Atrodo, kad telekomunikacijų srityje vis dar daug nesklandumų, kuriuos reiktų taisyti federaliniu mastu.
Visos išleistos sumos yra oficialios, nes šių kompanijų finansinės ataskaitos kas ketvirtį yra pateikiamos viešai. Kažin, ar kada nors Lietuvoje galėsime bent pasvarstyti, kurios lietuviškos įmonės labiausiai finansavo į tam tikrų įstatymų leidybą?
