Amerikiečių kosminių skrydžių kontrolės specialistai pirmosiomis Naujųjų metų dienomis tęsia išsamų naujausio ir itin apsaugoto JAV karinio ryšių palydovo „Advanced Extremely High Frequency 1“ (AEHF-1) sistemų veikimo patikrinimą, pranešė „Space.com“. Jis buvo išgelbėtas tik per stebuklą, sakoma pranešime.
JAV kariškiams pavyko į geosinchroninę orbitą nukreipti naujausią ir slapčiausią karinės paskirties palydovą AEHF-1, tik per plauką netapusį kosmine šiukšle.
Amerikiečių kosminių skrydžių kontrolės specialistai pirmosiomis Naujųjų metų dienomis tęsia išsamų naujausio ir itin apsaugoto JAV karinio ryšių palydovo „Advanced Extremely High Frequency 1“ (AEHF-1) sistemų veikimo patikrinimą, pranešė „Space.com“. Jis buvo išgelbėtas tik per stebuklą, sakoma pranešime.
Palydovą AEHF-1 į kosmosą 2010 metų rugpjūčio 14 dieną iškėlė JAV raketa „Atlas 5“. Pagal planą jis po 100 dienų turėjo būti nukreiptas į geosinchroninę orbitą. Tačiau atėjus laikui keisti tarpinę orbitą pagrindinis AEHF-1 raketinis variklis neįsijungė nei per pirmąjį, nei per antrąjį bandymą.
 AEHF-1 dailininko akimis |
|---|
Pasak leidinio, pagal standartinę praktiką ryšių palydovai raketomis iš pradžių iškeliami į aukštas elipsės formos tarpines orbitas, o po to jau savarankiškai pradeda manevruoti, kol pasiekia apskritą geosinchroninę orbitą 35 680 km aukštyje virš Žemės. Žemėje esančio stebėtojo atžvilgiu tokia orbita skriejantys palydovai atrodo tarsi būtų „pakabinti“ tame pačiame dangaus taške, ir kasdien lygiai tuo pačiu metu grįžta į savo pirminę poziciją.
Skelbiama, kad „Atlas 5“ raketa sėkmingai iškėlė AEHF-1 į tarpinę orbitą, kurios aukščiausias taškas buvo 49 696 km, o žemiausias – 272 km. Orbitos posvyrio kampas sudarė 22,1 laipsnius. Toliau pagal skrydžio planą tris kartus turėjo įsijungti hidrazino ir azoto tetroksido kurą deginantis pagrindinis palydovo variklis, šių manevrų metu turėjo būti pereita į numatytąją tarpinę orbitą. Po to naujoji AEHF-1 elektrinė reaktyvinio judėjimo sistema, naudojanti Holo srovės variklius, turėjo iki 2010 m. lapkričio pabaigos pamažu nukreipti palydovą į apskritimo formos galutinę orbitą, kurios aukštis – maždaug 35 680 km, o posvyrio kampas – 4,8 laipsniai.
Tačiau pagrindinis reaktyvinis variklis neįsijungė per du iš eilės atliktus bandymus, sakoma pranešime. Pasak JAV karinių oro pajėgų Kosminių ir raketinių sistemų centro Karinių palydovų ryšių sistemų direktorato vadovo Dave'o Maddeno, po antrojo nesėkmingo bandymo įjungti pagrindinį variklį jis suprato, kad šis palydovas gali būti prarastas, nes visam laikui įstrigs tarpinėje orbitoje.
 „Advanced Extremely High Frequency 1“ (AEHF-1) palydovas |
|---|
Prieš pradėdami sudarinėti tolimesnių veiksmų planą, skrydžio valdymo centro specialistai, pasitelkę palydovo gamintojus, kruopščiai išnagrinėjo visus galimus tokio gedimo scenarijus. Galiausiai buvo prieita išvada, kad palydovo surinkimo metu raketiniame variklyje per klaidą buvo palikta pašalinė medžiaga, kuri užkimšo kuro padavimo sistemą. Specialistai nusprendė, kad dėl šios pašalinės medžiagos pagrindinis variklis nebegalės veikti, nes kamšalą aptikusios valdymo sistemos blokuos visas antžeminio valdymo centro pastangas jį įjungti. Tai reiškė, kad 1 mlrd. dolerių kainavęs naujos kartos karinis ryšių palydovas tapo nebevaldomas.
Tačiau amerikiečių specialistai nenuleido rankų ir ėmėsi plano B. Pagal jį turėjo būti atlikti precedento neturintys veiksmai: iš pradžių maži pagalbiniai hidraziną deginantys palydovo varikliai turėjo šiek tiek pakelti orbitą, o po to turėjo būti naudojami egzotiškieji elektrinės traukos varikliai, kurie tokiam darbui nebuvo numatyti, sakoma pranešime. Šie Holo srovės varikliai turėjo veikti ištisas savaites ir net mėnesius, kol dėl labai nedidelės savo galios sugebės nukreipti AEHF-1 į galutinę orbitą.
Ši precedento neturinti kosminė gelbėjimo operacija truko net 14 mėnesių, jos metu kosmose buvo atlikta beveik 500 manevrų, kol galiausiai praėjusių metų spalio 24 dieną AEHF-1 atvyko į geosinchroninę orbitą. Spalio pabaigoje buvo išskleistos palydovo antenos, o skrydžio valdymo centras pradėjo 4 mėnesius truksiantį palydovo sistemų patikrinimą, kurį numatoma baigti kovo mėnesį.
Informaciją apie gelbėjimo operaciją JAV kariškiai iki šiol laikė paslaptyje. Dabar jie tikisi, kad po sėkmingo AEHF-1 atvykimo į numatytą orbitą ir jo įrangos patikrinimo šis palydovas sėkmingai veiks visus 14 metų, kaip ir planuota, o gal ir dar ilgiau.
Skelbiama, kad naujos kartos AEHF palydovai suteiks galimybę JAV kariuomenei, kariniam jūrų laivynui ir karinėms oro pajėgoms greičiau, saugiau ir efektyviau keistis duomenimis kovinių operacijų ir taikos metu.
