Konstitucinis Teismas, nutaręs, kad studijų rezultatų peržiūrėjimas tik kas dvejus metus prieštarauja Konstitucijai, pasėjo baimės ir nežinomybės. Pagal KT išaiškinimą, rotacija turėtų vykti kas semestrą, todėl peržiūrėjus rezultatus iki šiol už valstybės lėšas studijavusiems jaunuoliams staiga gali tekti susimokėti tūkstančius. Kol kas niekas jų nuraminti negali – neaišku, kam bus taikoma nauja rotacijos tvarka.
Konstitucinis Teismas (KT), nutaręs, kad studijų rezultatų peržiūrėjimas tik kas dvejus metus prieštarauja Konstitucijai, pasėjo baimės ir nežinomybės. Pagal KT išaiškinimą, rotacija turėtų vykti kas semestrą, todėl peržiūrėjus rezultatus iki šiol už valstybės lėšas studijavusiems jaunuoliams staiga gali tekti susimokėti tūkstančius. Kol kas niekas jų nuraminti negali – neaišku, kam bus taikoma nauja rotacijos tvarka.
Nerijus Zakas nemokamai studijuoja odontologiją Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Studentą tenkina dabartinė tvarka, kai jis praktiškai užtikrintas neprarasti nemokamos vietos per visus studijų metus. Kad N. Zakas netektų nemokamos vietos, po dviejų studijų metų jo pažymių vidurkis turi būti 20 procentų mažesnis už kurso vidurkį.
N. Zako nuomone, studijų rezultatų peržiūrėjimas kas pusmetį studentams bus žalingas – nemokama vieta taps nepasitenkinimo objektu. Štai odontologijos studijos per metus kainuoja apie 11 000 Lt.
„Ne paslaptis, jog papirkinėjimas vyrauja ten, kur galima papirkinėti. Juk ir mokykloje mokiniams tapo įprasta papirkti mokytojas šokolado dėže dėl geresnio pažymio. Taip ir universitete žmogus, galintis iš tėvų kišenės sumokėti 14 tūkstančių per metus, tikrai neturės problemų papirkti dėstytoją – juk tokia suma jiems tik lašas jūroje“, – DELFI sakė N. Zakas.
Studentas retoriškai klausia, kokia tikimybė visus ketverius metus būti tarp geriausių ir išlikti nemokamoje vietoje. N. Zako nuomone, daliai į mokamą vietą išskrisiančių studentų teks rinktis – imti tūkstantinę paskolą ar nutraukti studijas.
G. Steponavičius atsakys, kai turės atsakymus
„Rudens semestro atžvilgiu rotacija neturėtų būti taikoma, o žiūrint į kitus metus, laiko dar šiek tiek turime. Kuo greičiau turėsime atsakymus, tuo greičiau apie juos pranešime“, – nieko konkretaus pasakyti negali švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Pasak G. Steponavičiaus, aišku viena – KT nutarimas atgaline data negalioja. „Mes elgsimės taip, kaip nurodo KT – rotuosime kas pusmetį. Mano asmeninė nuomonė tokia, kad visi įstatymai, taip pat KT nutarimas negalioja atgaline tvarka. Todėl nauja tvarka bus orientuota į naujai priimtus studentus – jei netrukdys kiti teisės aktai, elgsimės būtent taip“, – teigė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius profesorius Remigijus Žaliūnas.
Pasak R. Žaliūno, vargu ar bus keičiamos su jau esamais studentais pasirašytos sutartys.
Siūlo diegti vakarietišką finansavimo modelį
Vilniaus universiteto prorektorius Rimantas Vaitkus atkreipia dėmesį, kad su studentais pasirašytose sutartyse numatomas Mokslo ir studijų įstatyme numatytas kas dvejus metus peržiūrimų rezultatų principas. „Sutarčių patys tikrai nekeisime, bet kaip bus iš tikrųjų, pasakyti sunku: jeigu įstatymas pareikalaus sutartis pakeisti, būsime priversti tai padaryti. Iš principo situacija tokia: KT pripažįsta, kad buvusi rotacija negera, ją reikėtų keisti. Tačiau, kita vertus, turime sutartį su studentais: jeigu studentas pasirašė sutartį, jis tikisi, kad sutartyje numatytomis finansavimo sąlygomis galės studijuoti“, – DELFI kalbėjo R. Vaitkus.
Pasak prorektoriaus, universitetui savo iniciatyva pakeitus sutartį, būtų pažeistas studentų teisėtų lūkesčių principas. Dėl to studentai galėtų kreiptis į teismą.
„Ar vis tik nereikėtų iš pagrindų persvarstyti paties finansavimo modelio – pereiti prie vakarietiško finansavimo principo. Žinant lietuviškus niuansus ir lietuvišką Konstituciją, reikėtų svarstyti galimybę grįžimo prie fiksuotos nedidelės studijų įmokos pasiskaičiavus, kurią dalį galėtų sau leisti padengti valstybė, kurią dalį būtų priverstas dengti studentas“, – kelia idėją R. Vaitkus.
Toks principas galiojo prieš keletą metų – kas semestrą peržiūrėjus studijų rezultatus, maždaug pusė studijuodavo nemokamai, likusi pusė mokėdavo 500 Lt įmoką.
R. Vaitkaus nuomone, tokiu atveju rotacija nebūtų tokia skausminga. „Jokiu būdu nereikia palikti situacijos, kai po kiekvieno semestro reikėtų drebėti – mokėsi 7000 Lt, ar ne“, – sako jis.
Ekspertas: Seimas turės rasti protingiausius variantus
Kas po KT nutarimo laukia studentų, DELFI klausė buvusio KT pirmininko, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Juozo Žilio.
Pasak J. Žilio, pagal bendrą principą, KT aktai atgaline data negalioja. Tačiau nuo KT nutarimo įsigaliojimo Konstitucijai prieštaraujančių įstatymo nuostatų taikyti negalima.
„Visais atvejais įstatymo leidėjas – Seimas – turi surasti protingiausius variantus, kaip įgyvendinti KT aktą ir tame akte išdėstytas pozicijas. Manyčiau, esant sutartims tarp studentų ir universitetų, kurios užtikrina dviejų metų valstybės finansavimo laikotarpį, reikia ieškoti, kaip įgyvendinti ir KT nutarimą, ir nepažeisti dalies studentų teisėtų interesų“, – kalbėjo J. Žilys.
Profesoriaus nuomone, įstatymo korekcijas priimsiantis Seimas prieš tai turi plačiai tartis su akademine bendruomene, studentų organizacijomis, aukštojo mokslo sistemą administruojančiomis institucijomis. Pasak J. Žilio, reikia ieškoti sutarimo, kad su minimaliausiais prieštaravimais būtų priimtas naujas įstatymas.
