Rusijos kosmoso agentūroje „Roskosmos“ vilties reanimuoti praėjusį trečiadienį nesėkmingai Marso link paleistą tarpplanetinę automatinę stotį „Fobos-Grunt“ neparandama. Šįryt Baikonūro kosmodrome „Roskosmos“ vadovas Vladimiras Popovkinas žurnalistus informavo, jog šansų aparatą perprogramuoti išlieka iki gruodžio.
Rusijos kosmoso agentūroje „Roskosmos“ vilties reanimuoti praėjusį trečiadienį nesėkmingai Marso link paleistą tarpplanetinę automatinę stotį „Fobos-Grunt“ neparandama. Šįryt Baikonūro kosmodrome „Roskosmos“ vadovas Vladimiras Popovkinas žurnalistus informavo, jog šansų aparatą perprogramuoti išlieka iki gruodžio. Jei tai nepavyks, pirmosiomis 2012-ųjų dienomis erdvėlaivis įskries į atmosferą ir sudegs, o toks incidentas būtų vienas pavojingiausių kosmonautikos istorijoje.
Anot V. Popovkino, „balistinis langas“ aparato skrydžiui į Marsą išlieka atviras „iki pirmųjų gruodžio dienų“. Jei per tą laiką bus atstatytas ryšys su aparatu ir įvesta nauja programa, prie Raudonosios planetos skristi jis galės.
„Laiko turime iki gruodžio, – pabrėžė „Roskosmos“ vadovas. – Aparatas išliks orbitoje, kol neužsivers „balistinis langas“. Šansų yra, tačiau kol kas negauname telemetrijos duomenų, todėl negalime išsiaiškinti, kas nutiko. Pagrindinė problema – stebėjimo stotys nustatomos labai lėtai, o „Fobos-Grunt“ skrieja nestandartine orbita, tad ryšio seansas su aparatu trunka vos 7 minutes.“
Pranešama, jog visos kosminio aparato sistemos kol kas veikia normaliai, pats aparatas orientuotas į Saulę. „Prognozuoti „Fobos-Grunt“ egzistavimo pabaigą bus galima pradėti tuomet, kai orbitos degradacija pasieks 180 km, – pridūrė V. Popovkinas. – Šiuo metu aparatas skrieja 200 km aukštyje.“
V. Popovkinas paneigė gandus apie konstrukcinį kosminio aparato broką, kuris galimai trukdo užmegzti ryšį su aparatu. Anksčiau žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, jog viena iš aparato antenų nukreipta nuo Žemės, o kitą užstoja degalų talpyklos ir varikliai, praneša „RIA Novosti“.
Apie tai, jog Pagrindinio kosminės erdvės kontrolės centro specialistai nepaliaujamai stebi aparato „Fobos-Grunt“ orbitos parametrus, agentūrai „Interfaks“ pirmadienį pranešė Rusijos Gynybos Ministerijos Kosminių karinių pajėgų atstovas spaudai Aleksejus Zolotuchinas. Anksčiau buvo informuojama, jog aparato skrydis sekamas Baikonūro kosmodrome, o rusų kolegoms talkina ir ESA bei NASA ekspertai.
V. Popovkinas spaudos konferencijoje pirmadienį pažymėjo, jog „Fobos-Grunt“ kritimo atveju, Žemei pavojus negresia, praneša ITAR-TASS.
„Mažai tikėtina, jog jis apskritai pasieks Žemę. Neabejojame, jog įskriedamas į atmosferą, aparatas sprogs“, – tvirtino „Roskosmos“ vadovas, kuris patvirtino, jog aparato degalų talpyklose dabar yra maždaug 7,5 tonos nuodingų degalų – azoto tetraoksido ir hidrazino. Buvusio NASA darbuotojo Džeimso Obergo teigimu, jeigu nelaimės atveju šios medžiagos patektų į atmosferą, „Fobos-Grunt“ bus pelnytai įvardijamas kaip pats kenksmingiausias kosminis aparatas, rėžęsis į Žemę.
Kaip skelbėme praėjusią savaitę, lapkričio 9 d. naktį 00:16 val. Maskvos laiku iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane pakilo Rusijos raketa nešėja „Zenit-2SB“ su automatine kosmine stotimi „Fobos-Grunt“. Šis korporacijos „Roskomos“ kosminis aparatas turėjo pradėti ilgai lauktą ir daug žadančią misiją į Marso palydovą Fobą, kuris mokslininkus domina dėl ne vienos dar neįmintos paslapties. „Fobos-Grunt“ turėjo tapti dirbtiniu Marso palydovu, vykdyti šios planetos ir jos palydovo Fobo tyrimus.
„Roskosmos“ duomenimis, 13,5 tonos kosminio aparato sudėtį be kitų sistemų įeina ir 7 150 kg toksiškų raketinių degalų, 1 050 kg sveriantis raketinis modulis, 135 kg sveriantis grįžimo aparatas. Kosminiame aparate sumontuotas ir Mesbauerio spektrometras (angl. – Mössbauer spectroscopy), kurio sudėtyje yra kobalto-57 pagrindu veikiantys du gama spindulių šaltiniai, kurie, kaip pranešama, nėra pavojingi, nes yra nedidelių išmatavimų.
