Jeigu kas nors Čikagoje paprašytų įvardinti turtingiausią žmogų, greičiausiai vos keli žmonės pasakytų, kad juo gali būti 40 metų Ericas Lefkofsky’is. Nors plačioji visuomenė apie šį žmogų žino nedaug, tačiau verslininkų turtus skaičiuojančio žurnalo „Forbes“ duomenimis, jo kišenėje yra 750 mln. JAV dolerių.
Jeigu kas nors Čikagoje paprašytų įvardinti turtingiausią žmogų, greičiausiai vos keli žmonės pasakytų, kad juo gali būti 40 metų Ericas Lefkofsky’is. Nors plačioji visuomenė apie šį žmogų žino nedaug, tačiau verslininkų turtus skaičiuojančio žurnalo „Forbes“ duomenimis, jo kišenėje yra 750 mln. JAV dolerių.
Pirmoji E. Lefkofsky’io įmonė „StarBelly“ vertėsi internetinių puslapių dalių kūrimu. 2000 metais jis bendrovę pardavė už 240 mln. JAV dolerių. Po šio sandorio jis įkūrė dvi bendroves, kurių viena vertėsi spausdinimo įrankių kūrimu interneto puslapiams, kita – verslo paslaugų logistika.
Nors verslas klostėsi sėkmingai, tačiau jis nesėdėjo sudėjęs rankų. Verslininkas dar įkūrė „MediaBank“ bendrovę, kuri kompanijoms padeda surasti efektyvius reklamos kanalus. Nors 40-metis čikagietis dabar turi ne vieną bendrovę, tačiau jos visos yra susijusios su veikla internete.
2008 metais M. Lefkofsky kartu su Andrew Masonu atidarė bendrovę „Groupon“. Ši įmonė kartais pavadinama greičiausiai augančia visose valstijose. „Groupon“ kiekvieną dieną savo klientams teikia „dienos pasiūlymus“ iš vietinio verslo įmonių. Klientas gali paslaugą ar produktą įsigyti gerokai pigiau, jeigu kuponą nuperka daug žmonių. Skaičiuojama, kad „Groupon“ vertė gali siekti apie 3 mlrd. JAV dolerių.
M. Lefkofsky neseniai įkūrė investicinį fondą „Lightbank“. Šio fondo vienintelė investicijų kryptis – kuriami arba neseniai įkurti socialiniai tinklai. Apie verslo sėkme ir naujas investicijas „New York Times“ interviu su Ericu Lefkofsky’iu.
– Pone Lefkofsky, ar jūs kada nors pagalvojote, kad „Groupon“ taps tokia milžiniška?
– Tik ne tada, kai mes pradėjome. Sunku numatyti ir net suvokti tokius augimo tempus. Pradžioje pas mus dirbo tik saujelė žmonių, o dabar 2700. Taip išaugome per dvejus metus. Vien šiemet mes savo filialus įkūrėme 29-iose šalyse.
– Kokia „Groupon“ sėkmės priežastis?
– „Groupon“ pirmtakas ThePoint.com buvo nesėkmingas projektas, tačiau mums pavyko rasti sėkmės receptą. Mes siūlome produktą ar paslaugą vienetams per socialinę grupę. Kitaip sakant, mes perkame socialinę patirtį. Dabar „Groupon“ yra beveik be priekaištų funkcionuojantis mechanizmas. Viso to rezultatas – pajamos ir pelnas.
– Tačiau kai kurios bendrovės, dirbančios su jumis, būna priblokštos ar net nespėja vykdyti savo įsipareigojimų. Kokia jūsų nuomonė apie tai?
– Man absurdiškai skamba teiginiai, kad mes atvedame per daug klientų. 95 proc. su mumis dirbančių prekybininkų nori naujų nuolaidų projektų. Tai geriausias mūsų verslo sėkmės įrodymas.
– Tačiau atliktas tyrimas rodo, kad net 42 proc. iš jūsų paslaugas pirkusių klientų daugiau to niekada nedarys. Kaip tai galėtumėte paaiškinti?
– Šis tyrimas turi trukumų. Tyrėjai pasirinko absurdiškai mažą auditoriją, jų pavyzdžiai yra ne visai teisingi, o teiginiai ne visai tikslūs. Mes patys nuolat bendraujame su klientais. Mūsų duomenys rodo, kad abi pusės yra patenkintos. Be to, mūsų žiniomis, 5-iems tūkst. pardavėjų pajamos, gautos dirbant su „Groupon“, buvo net gyvybiškai svarbios.
– Kodėl jūs nusprendėte investuoti į socialinius tinklus kuriančias įmones?
– Manome, kad per artimiausius 10 metų socialiniais ryšiais internete paremtas verslas bus ant bangos. Kaip pavyzdį panagrinėkime keliones. Įsivaizduokite internetinį puslapį, kuriame jūs susiplanuojate savo kelionę nuo a iki z, susirandate žmonių, kurie taip pat ruošiasi keliauti jūsų kryptimi, pasisemiate patirties iš jau ten buvusių turistų.
– Kokiose dar verslo šakose toks modelis būtų sėkmingas?
– Pagalvokime, kaip dauguma bendrovių dabar samdo žmones. Jos paskelbia apie laisvą darbo vietą ir gauna daugybę atsakymų. Darbuotojų jos galėtų ieškoti socialiniuose tinkluose. Dabar nėra tokio puslapio, kuriame būtų milijoninė žmonių duomenų bazė ir kurie būtų tarpusavyje susiję. Taip, iš dalies „LinkedIn“ atlieka šią funkciją, tačiau jam trūksta tokių projektų kaip „Facebook“ bruožų. Pavyzdžiui, žmonės galėtų keistis informacija, vertinti atliktus darbus, komentuoti. Manau, kad taip būtų galima gauti daug naudingos informacijos verbuojant darbuotojus.
