Ne mažiau kaip 79 proc. kompiuterius naudojančių žmonių, ne mažiau kaip 75 proc. nuolat internetą naudojančių žmonių, ne daugiau kaip 15 proc. internetu nesinaudojančių žmonių. Tokius tikslus pasiekti pasišovusi Susisiekimo ministerija kelia idėją, kad valstybė turėtų padėti įsivesti internetą ir kurį laiką padengtų dalį abonentinio mokesčio gyvenantiems vargingiausiai.
Ne mažiau kaip 79 proc. kompiuterius naudojančių žmonių, ne mažiau kaip 75 proc. nuolat internetą naudojančių žmonių, ne daugiau kaip 15 proc. internetu nesinaudojančių žmonių. Tokius tikslus pasiekti pasišovusi Susisiekimo ministerija kelia idėją, kad valstybė turėtų padėti įsivesti internetą ir kurį laiką padengtų dalį abonentinio mokesčio gyvenantiems vargingiausiai.
Šiuo metu kompiuterius turi ir internetu naudojasi daugiau kaip 60 proc., kaime – apie 40 proc. namų ūkių. Praėjusiais metais dirbti kompiuteriu mokėjo 57 proc. Lietuvos gyventojų.
2015 m. užsibrėžtas pasiekti 75 proc. internetu besinaudojančių žmonių lygis turėtų atitikti Europos Sąjungos šalių vidurkį.
„Interneto naudotojų skaičius galėtų padidėti, jei valstybė padėtų įsivesti internetą ir kurį laiką padengtų dalį abonentinio mokesčio sunkiai gyvenantiems žmonėms. Tačiau šiuo metu Vyriausybės galimybės labai ribotos“, – surengtoje spaudos konferencijoje sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Minėtas siūlymas – viena informacinės visuomenės plėtros strategijoje numatytų priemonių informaciniam raštingumui skatinti, tačiau ar tai bus priimtina Vyriausybei, pasak E. Masiulio, šiandien atsakyti būtų sudėtinga.
Ministro manymu, interneto vartotojų skaičius greičiau augtų, jeigu daugėtų valdžios ir privačių įmonių teikiamų elektroninių paslaugų, aktyvėtų prekyba internetu.
Pasak E. Masiulio, jeigu pilietis nebus raštingas ir nemokės naudotis naujausiomis technologijomis, interneto plėtra nevyks. Tačiau ministras akcentuoja, kad žmonėms turi būti interesas naudotis naujausiomis technologijomis. Tam, E. Masiulio teigimu, internete reikia vystyti daugiau paslaugų – kad plečiant paslaugas žmonės turėtų galimybę internetu susituokti, išsiskirti, susitvarkyti pašalpų klausimus.
Populiarins elektroninius dokumentus
Susisiekimo ministerijos parengtoje Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2010–2015 m. strategijoje numatyta ypatingą dėmesį skirti vyresniems žmonėms, kaimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, taip pat neįgaliesiems.
Lietuva pasišovusi siekti, kad iki 2015 m. Lietuvoje būtų ne mažiau kaip 79 proc. kompiuterius naudojančių žmonių, ne mažiau kaip 75 proc. nuolat internetą naudojančių žmonių, ne daugiau kaip 15 proc. internetu nesinaudojančių žmonių. Taip pat norima, kad ne mažiau kaip 8 proc. gyventojų būtų mokęsi nuotolinio mokymo kursuose.
Taip pat ketinama siekti, kad 2015 m. Lietuvoje būtų ne mažiau kaip 15 proc. gyventojų, naudojančių asmens tapatybės korteles tapatybei patvirtinti elektroninėje erdvėje.
Nors šiuo metu Lietuvos gyventojams išduota apie 300 tūkst. asmens tapatybės kortelių, jos faktiškai nenaudojamos norint nustatyti žmogaus tapatybę elektroninėje erdvėje.
Ministerija taip pat norėtų, kad visos valstybės ir savivaldybių institucijos naudotųsi elektroniniais dokumentais.
Susisiekimo ministerijos parengtą strategiją dar turės patvirtinti Vyriausybė.
