Greitaeigis internetas, mažesnės kainos ir elektromagnetinių bangų potencialo išnaudojimas teikiant naujas paslaugas – visa tai yra naujoje Europos Sąjungos (ES) nuoseklaus ekonomikos augimo ir užimtumo strategijoje, vadinamoje „Europa 2020 m.“.
Greitaeigis internetas, mažesnės kainos ir elektromagnetinių bangų potencialo išnaudojimas teikiant naujas paslaugas – visa tai yra naujoje Europos Sąjungos (ES) nuoseklaus ekonomikos augimo ir užimtumo strategijoje, vadinamoje „Europa 2020 m.“, praneša „EurActiv“, remdamasis neoficialiai gautu strategijos dokumentu. Remiantis Europos Komisijos (EK) paskaičiavimais, dėl krizės ES augimo potencialas sumažėjo perpus ir naujame politikos dokumente kalbama ir apie „grėsmę, bet taip pat ir apie galimybę“, kurią suteikia besivystančios rinkos, tokios kaip Kinija ir Indija, kurių informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) pramonė lenkia ES.
Sprendžiant silpstančios ES IKT įtakos klausimą, ES sieks padidinti investicijas tyrimų ir vystymo srityse nuo dabartinių 1,9 proc. bendro vidaus produkto (BVP) iki 3 proc. BVP.
Daugiau viešųjų fondų
Viešasis finansavimas, pasak internetinio dienraščio, atliks svarbiausią vaidmenį didinant ES IKT konkurentiškumą.
Dokumente teigiama, kad ES stengsis pasinaudoti pinigais iš viešųjų fondų, pavyzdžiui, struktūrinių fondų, tam, kad sukurtų interneto infrastruktūrą ten, kur trūksta privačių investicijų.
Padedant Europos investicijų bankui bei pasinaudojant Europos fonduose esančiu 1 mlrd. eurų, ES sieks papildomai per metus pritraukti nuo 10 mlrd. eurų iki 12 mlrd. eurų privačių investicijų.
Pramonės atstovai teigia, kad EK neturėtų „išstumti“ privačių investicijų ir kad vyriausybės turės užtikrinti, kad valdžios institucijos laikytųsi ES valstybės paramos taisyklių.
Greitesnis internetas
Komisarės Neelie Kroes „Skaitmeninėje darbotvarkėje“ („Digital Agenda“) numatoma, kad, siekiant suaktyvinti vangų, lyginant su kitais regionais, plačiajuostės radijo signalų sistemos naudojimą Europoje, bus siekiama panaikinti kliūtis greitaeigiam interneto ryšiui.
„Tikslas paspartinti greitaeigio interneto atsiradimą ir visiškai pasinaudoti jo ekonominiais ir socialiniais privalumais“, – teigiama strategijoje.
Nors pramonės atstovai pasisako už greitesnę ir platesnę interneto prieigą, Europos konkurencingų telekomunikacijų asociacija (ECTA) perspėja, kad greitaeigio interneto atsiradimas neturėtų sukurti brangių ir neefektyvių monopolijų.
Jei iš istorijos galima ko nors pasimokyti, tai ateityje greitaeigio interneto politikos įgyvendinimas greičiausiai sukels mažų arba didelių, kare dėl prisijungimo prie interneto tinklų kainų dalyvaujančių interneto tiekėjų nepasitenkinimą.
Taip pat abiejų stovyklų atstovai reiškia priekaištus dėl teisinio netikrumo, nulemto stringančio ES investavimo į greitaeigį internetą.
Prieš dvi savaites Barselonoje per „Mobile World Congress“ susitikimą komisarė N. Kroes bandė įtikinti pramonės atstovus, kad ji sukurs „iš anksto nuspėjamą ir skaidrų reguliavimo klimatą“.
Galimybių išnaudojimas
Buvusi ES IKT komisarė Viviane Reding parengė dirvą taip vadinamam „Skaitmeniniam dividendui“, pagal kurį transliuotojų perėjimas nuo analogiškos prie skaitmeninės televizijos leis pasinaudoti vertingu elektromagnetinių bangų potencialu, leisiančiu teikti daugiau skaitmeninių paslaugų.
Dokumente atkartojama V. Reding elektromagnetinių bangų politika yra įvardinama kaip būdas padėti ES paspartinti greitaeigio interneto atsiradimą.
Vis dėlto, pramonės atstovai nori, kad ES įsikištų prieš tai, kol nacionaliniame lygmenyje spektro aukcionai sukurs dar daugiau suskaldytų rinkų.
Taip pat ES sieks sutvarkyti daugybę skaitmeninės rinkos palaidų galų internetinėje prekyboje, teigiama dokumente.
Remiantis ES atliktu tyrimu, internetinė prekyba yra vangi dėl kliūčių apmokėjimo srityje ir dėl to atsiradusio pasitikėjimo internetine prekyba trūkumo.
ES vykdyto eksperimento metu buvo padaryta 11 tūkst. atskirų užsakymų dėl fotoaparatų, kompaktinių diskų, knygų ir drabužių pirkimo, 60 proc. iš jų buvo nesėkmingi.
