Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) deda apynasrį studentams, kurie, pasimokę valstybės finansuojamose vietose, studijas meta. Numatoma, kad jiems ir iškritusiems dėl nepažangumo teks valstybei grąžinti pinigus bent už vieną semestrą. Studentų atstovai įsitikinę, kad tai ne tik pažeis studentų teisę į nemokamą mokslą, bet ir formuos požiūrį, jog būtina studijuoti net tada, jei pasirinktos studijos nėra tinkamos ar netenkina jų kokybė.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) deda apynasrį studentams, kurie, pasimokę valstybės finansuojamose vietose, studijas meta. Numatoma, kad jiems ir iškritusiems dėl nepažangumo teks valstybei grąžinti pinigus bent už vieną semestrą. Studentų atstovai įsitikinę, kad tai ne tik pažeis studentų teisę į nemokamą mokslą, bet ir formuos požiūrį, jog būtina studijuoti net tada, jei pasirinktos studijos nėra tinkamos ar netenkina jų kokybė.
„Tikrai negalvojame, kad žmogus turėtų grąžinti už visą studijų periodą. Pradinis mūsų mąstymas, kad reikėtų grąžinti pinigus už semestrą, kurio studentas neišlaikė – iškrito arba kurį metė“, – DELFI sakė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Pasak jos, ŠMM pastebi problemą, kad kai kurie studentai, ypač pirmakursiai, Lietuvoje pradeda studijuoti aiškiai žinodami, kad išvažiuos mokytis į kitą šalį. „Mes nenorime paskatinti šio reiškinio, nes nukenčia kiti stojantieji, kurie būtų gavę valstybės finansavimą“, – aiškino N. Putinaitė.
 DELFI nuotr. |
|---|
Statistikos, kiek įstojusiųjų vėliau studijas meta, ŠMM neturi, tačiau sako iš aukštųjų gaunanti signalus, kad tokių studentų padaugėjo pernai.
Ką daryti su studentais, mokslus metusiais, pavyzdžiui, po trijų kursų, dar bus diskutuojama. „Mes galvojame apie vieną semestrą, tačiau bus svarstymai, diskusijos su studentų atstovais. Mat kai kurios studijos be galo brangios, tad net už vieną semestrą susidarytų nemaža suma. Kitas dalykas, tikrai nenorime tapti kokiais nors budeliais“, – sakė viceministrė.
Tačiau, pasak jos, Vyriausybė numato įvairias išlygas, pavyzdžiui, ligos, kada pinigų grąžinimo tvarka nebus taikoma. „Šie metai – pereinamasis laikotarpis. Ir mes negalime visko iš anksto numatyti, yra dalykų, kurie išryškės eigoje“, – sakė viceministrė, paklausus, ar stojantieji žino apie galimą valstybės finansavimo grąžinimą. N. Putinaitės teigimu, principinė nuostata įrašyta Mokslų ir studijų įstatyme. Kadangi tai esą nebuvo pirmos skubos poįstatyminiai aktai, jie pradedami rengti dabar.
Stojimai prasidėję, tvarka - nenustatyta
„Mūsų nuomone, abiturientai, dalyvavę bendrajame priėmime ir gavę teisę į valstybės finansuojamą vietą, turi šią teisę turėti visą studijų laikotarpį. Tvarka, pagal kurią studijas nutraukę studentai privalėtų grąžinti krepšelį ar dalį jam skirtų lėšų, ne tik pažeistų studentų teisę į nemokamą mokslą, bet ir formuotų požiūrį, jog būtina studijuoti visą studijų laikotarpį, netgi jei pasirinktos studijos nėra studentui tinkamos arba studijų kokybė netenkina studento lūkesčių“, – teigė Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė.
Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, studentai gali nutraukti studijas dėl prastos studijų kokybės, tačiau tokiu atveju jiems turėtų būti sudaryta nemokamai galimybė pasirinkti tą pačią studijų kryptį kitoje aukštojoje mokykloje.
„Vertinant realias studentų galimybes, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad studentui renkantis aukštąją mokyklą nėra pateikiama pakankamai informacijos apie tikrąją studijų būklę ir suteikiamą išsilavinimą, todėl abiturientams įvertinti, kurias studijas reikėtų rinktis, nėra tinkamų sąlygų. Meno sričių, retų užsienio kalbų, kitų sričių studentai, norėdami pasinaudoti įstatyme suteikiama galimybe nutraukti studijas, negalėtų to padaryti, nes jų specialybės yra dėstomos tik vienoje aukštojoje mokykloje“, – aiškino I. Vareikytė.
Anot I. Vareikytės, svarbu ir tai, kad nors priėmimo į aukštąsias mokyklas procesai jau prasidėję, vis dar nėra apibrėžta tvarka, kurioje būtų numatyta, kada ir už kokį studijų laikotarpį studentas, nutraukęs studijas, turėtų grąžinti panaudotą valstybės finansavimo dalį. Ji perspėja ir dėl to, kad per pirmuosius mėnesius studentai, norintys pakeisti savo studijų programą, gali susidurti su keblumais.
G. Kadziauskas: diplomas – ne viskas
„Kadangi valstybė yra finansuotojas ir jis nusprendžia skirti pinigus, todėl natūralu, kad valstybė turi tam tikrų svertų ir gali išsikelti tam tikrų sąlygų. Kaip ji kelia kokybės klausimus universitetams, taip keliami reikalavimai ir dėl finansavimo tvarkos“, – situaciją komentuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Giedrius Kadziauskas.
Pasak G. Kadziausko, visgi turėtų būti galimybė iš aukštosios mokyklos išeiti, jei žmogus nusprendžia, kad neverta eikvoti laiko ir energijos. Kadangi žmonės už studijas sumoka laiku, energija, pačiais produktyviausiais savo metais, tai galimybė išeiti iš universiteto nieko už tai nesumokėjus esą turėtų būti.
„Be to, jei žmogus baigė 3 kursus iš 4 ir nusprendė baigti studijas užsienyje. Ar valstybės požiūriu laikoma, kad tai – studento trejų metų investicija pro šalį? Tikriausiai nereikėtų taip valstybei galvoti ir priversti sugrąžinti dalį paramos“, – svarstė pašnekovas.
Juk, pasak jo, žmogus, baigęs 3 iš 4 kursų, įgavo tam tikras kompetencijas ir, reikia tikėtis, jos bus geriausiai panaudotos. G. Kadziauskas primena, kad pats savaime diplomas nėra galutinė vertybė, ant kurios pastatytas visas aukštojo mokslo pastatas.
„Tačiau, aišku, reiktų žiūrėti į situaciją. Galbūt tais atvejais, kada ar piktybiškumas, ar maži pažymiai. Tai - valstybės diskrecija“, – sakė G. Kadziauskas.
