Aukštojo mokslo reforma – eksperimentas su tauta?

Politikai ir akademinės bendruomenės nariai aiškina, kad iš naujos aukštojo mokslo reformos naudos neturės nei universitetai, nei studentai, nei visuomenė. „Lietuvių tauta eis ubagais su tais krepšeliais“, – sako Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės Asta Lapinskienė.

Gedvilas: beraščius būtų lengviau valdyti

Seimo Darbo partijos frakcijos narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vydas Gedvilas šiandien spaudos konferencijoje pareiškė, kad Darbo partija iš esmės nepritaria švietimo ir mokslo reformai.

„Reformos sumanytojai žūtbūt nori susidoroti su, jų manymu, aukštųjų mokyklų ir studentų per dideliu skaičiumi, – žurnalistams sakė „darbietis“. „Ko mums reikia – išsilavinusios visuomenės ar nuskurdusios visuomenės?“, – klausė V. Gedvilas pridurdamas, kad „beraščius lengviau valdyti“.

„Darbietis“ kritikavo pagrindinius reformos principus. Anot jo, finansavimas pagal studijų kryptis yra ydingas, studijų „krepšelis“ sunaikins dalį universitetų, o valstybės įsipareigojimas jaunuoliui mokėti už mokymosi rezultatus, pasiektus dar vidurinėje mokykloje, yra „nesuprantamas“.

V. Gedvilo teigimu, reikia atsisakyti „krepšelio“ principo, peržiūrėti visas studijų programas ir atsisakyti nekokybiškų ir besidubliuojančių programų, atsisakyti finansavimo pagal studijų kryptis ir galų gale parengti ilgalaikę aukštojo mokslo strategiją. „Reikia skubėti, bet protingai“, – sakė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys.

Ginevičius: reformos reikia, bet ne tokios

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Romualdas Ginevičius teigė, kad rektoriai nėra „stabdžiai“ – jie aktyviai dalyvauja frakcijos svarstant šią reformą. Anot jo, rektorių konferencija yra ne prieš reformą, o prieš ydingas jos puses.

Rengiama reforma iš konferencijos prezidento sulaukė kritikos keliais aspektais. Visų pirma, valdžios atstovų įjungimas į universitetų valdymą. „Mus valdys iš šalies atėję žmonės, kurie nežino specifikos, ir jie priims sprendimus, lems universitetų ateitį. Kas atsakys, jei tie sprendimai bus žalingi?, – priekaištavo R. Ginevičius. „Nėra autonomijos, nėra universiteto“, – sakė jis.

Skambiai vadinama aukštojo mokslo „krepšelizacija“, pasak R. Ginevičiaus, šalyje padidins socialinę atskirtį. Be to, įvedus naują sistemą tik nedidelė visuomenės dalis galės siekti aukštojo mokslo, o tai prieštarauja valdžios kalboms, kad Lietuvos ateitis – aukštosios technologijos ir išsilavinusi visuomenė.

Rektorių konferencijos prezidentas kritikavo ir tai, kad į „krepšelio“ sistemą įtraukiamos ne tik valstybinės, bet ir privačios aukštosios mokyklos. Pasak jo, atsiranda nelygi konkurencinė kova, kadangi privačios aukštosios mokyklos tokiu atveju gaus finansavimą iš kelių skirtingų šaltinių.

R. Ginevičius sutiko, kad studentų skaičius turi būti mažinamas, tačiau pabrėžė, kad tuomet reikia siūlyti alternatyvas jaunimui – stiprinti kolegijas, didinti profesinio rengimo sektoriaus patrauklumą.

Skurvydas: reforma statoma ant prastų pamatų

Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius Albertas Skurvydas spaudos konferencijoje sakė, kad šiai reformai trūksta aiškaus plano ir strategijos. „Be vizijos bus pasmerkti daryti bazines klaidas“, – kalbėjo jis.

Be to, rektorius stebėjosi, kad reforma yra bandoma įgyvendinti „iš kabineto“. „Niekad reformos nėra sėkmingos, jei jas vykdo kabinetuose ir vykdo centralizuotai, jei jos vykdomos nepasitikint pagrindiniais žmonėmis, kurie turės jas įgyvendinti“, – aiškino A. Skurvydas.

Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius sakė, kad yra trys universiteto misijos – studijos, tarptautinio lygio tyrimai ir tarnystė visuomenei. „Apie kokią tarnystę kalbame, jeigu nesistengiama net diskutuoti apie tikrąsias problemas ir tikrąsias bėdas?“, – piktinosi A. Skurvydas.

Lapinskienė: prezidentas gali vetuoti

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Asta Lapinskienė sutiko, kad nauja reforma padarys revoliuciją visuomenėje. Tačiau jos nuomonė skyrėsi nuo reformos iniciatorių. „Lietuvių tauta eis ubagais su tais krepšeliais“, – pareiškė ji.

„Visiškai amoralu, kada 18 metų moksleivis, kuriam yra suteikiamas krepšelis, nuspręs, kiek Lietuvai reikia kokių specialistų. Ar galima šitaip leisti?“, – kalbėjo A. Lapinskienė.

Pasak Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės, pateikiant neteisingą informaciją apie laukiamą reformą dabar skaldomi ne tik dėstytojai, bet ir studentai. „Studentai mąsto visai kitaip nei studentų atstovybės“, – tvirtino ji.

A. Lapinskienė tikino, kad aukštųjų mokyklų profesinių sąjungos pasisako už reformą, bet ne tokią, kuri „varoma buldozeriu“, kuri rengiama nesitariant su akademine bendruomene ir dėl kurios nukentės visi Lietuvos žmonės.

„Eksperimentuojame su tauta“, – savo nuomonę dėstė A. Lapinskienė. Anot jos, rengiamas įstatymas neatitinka teisės normų ir konstitucijos, ir dėl to gali būti net prezidento Valdo Adamkaus vetuotas.