Pasak pramonės atstovų ir mokslininkų, šiandienos inžinieriui būtina išmanyti pažangiąsias medžiagas, jų savybes, gamybos ir pritaikymo galimybes, nes būtent nuo jų vis labiau priklauso inovacijų kūrimas šiuolaikinėje pramonėje. Kartu svarbų vaidmenį užima ir gebėjimas dirbti su skaitmeniniais įrankiais, analizuoti duomenis bei priimti duomenimis grįstus sprendimus.
Pasak pramonės atstovų ir mokslininkų, šiandienos inžinieriui būtina išmanyti pažangiąsias medžiagas, jų savybes, gamybos ir pritaikymo galimybes, nes būtent nuo jų vis labiau priklauso inovacijų kūrimas šiuolaikinėje pramonėje. Kartu svarbų vaidmenį užima ir gebėjimas dirbti su skaitmeniniais įrankiais, analizuoti duomenis bei priimti duomenimis grįstus sprendimus.
KTU Medžiagų mokslo instituto laboratorijos
Europos Komisija pažangiąsias medžiagas įvardija kaip vieną iš pagrindinių sričių, būtinų Europos pramonės lyderystei ir ekonomikos augimui. Specialistų poreikis šioje srityje sparčiai auga aviacijos, automobilių, elektronikos, energetikos, sveikatos priežiūros ir kituose sektoriuose.
Pasak mokslininkų, inovacijos šiose srityse neatsiejamos nuo specialistų, gebančių projektuoti, tobulinti ir analizuoti naujas medžiagas bei jų pritaikymą realioje pramonėje.
„Šiuolaikiniam inžinieriui, norinčiam sėkmingai dirbti pramonėje, žinoti ir suprasti apie šiuolaikines pažangias medžiagas ir jų savybes yra būtinybė, nes nuo tinkamo medžiagų parinkimo, reikiamų savybių identifikavimo, medžiagų gamybos metodų ir jų apdirbimo priklauso gaminio kokybė, ilgaamžiškumas bei funkcionalumas“, – sako „HELLA Lithuania“ technologinių procesų inžinierius dr. Simonas Mindaugas Jankus.
Jo teigimu, netinkamas medžiagų savybių parinkimas gali lemti didelius gamybos nuostolius ir broko kiekius, todėl šiuolaikiniai inžinieriai turi gebėti kritiškai vertinti medžiagų elgseną ir priimti sprendimus realiomis gamybos sąlygomis.
Šiandienos pramonėje būtinas informatikos ir medžiagų inžinerijos specialistų bendradarbiavimas
S. M. Jankaus teigimu, šiuolaikinėje pramonėje specialistai privalo ne tik suprasti pažangiąsias medžiagas, bet ir gebėti naudotis įvairiais IT įrankiais.
„Specialistai-ekspertai privalo išmanyti ir naudotis IT įrankiais ir esant poreikiui konsultuotis su IT ekspertais. Pradedant nuo įrenginių programinės įrangos, skaitmeninių projektavimo įrankių, dirbtinio intelekto pritaikymo, statistinės analizės metodų, kurie leidžia identifikuoti gamybines problemas ir pritaikyti sprendimus“, – pasakoja dr. S. M. Jankus.
Šiandien modernūs medžiagų apdirbimo įrenginiai generuoja didelius duomenų kiekius, todėl gebėjimas juos analizuoti tampa viena svarbiausių kompetencijų. IT įrankiai leidžia stebėti procesų parametrus, modeliuoti medžiagų elgseną įvairiomis sąlygomis bei prognozuoti galimus gamybos trikdžius.
„Gebėjimas naudotis informacinėmis technologijomis padeda identifikuoti, ar gamyboje kylančios problemos ateina iš technologinių įrenginių, ar tai blogos medžiagų partijos. Man, dirbančiam su šiuolaikinėmis inžinerinėmis medžiagomis, IT įrankių įvaldymas padeda vykdyti eksperimentinius tyrimus, modeliuoti ir prognozuoti medžiagų elgseną įvairiomis sąlygomis bei serijinėje gamyboje nustatyti, kaip turi būti koreguojami technologinio proceso parametrai“, – teigia inžinierius.
Sieja medžiagų inžineriją, tvarumą ir skaitmenizavimą
Naujosios magistrantūros studijų programos „Pažangiosios medžiagos inžinerijai“ turinys formuotas remiantis šiuolaikiniais mokslo pasiekimais ir pramonės poreikiais, integruojant medžiagų inžinerijos, skaitmeninių technologijų ir tvarumo principus.
Programos kūrimo darbo grupės vadovė, Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) docentė Erika Adomavičiūtė teigia, kad studijų metu studentai mokysis ne tik kurti pažangiąsias medžiagas, bet ir vertinti jų poveikį aplinkai bei taikyti skaitmenizavimo priemones naujų produktų kūrimui.
„Ugdant medžiagų inžinerijos gebėjimus akcentuojama, kaip suprasti ir valdyti medžiagų savybes bei jų pritaikymą įvairiose pramonės šakose. Dėmesys skiriamas studentų gebėjimų kurti tvarias medžiagas ugdymui, integruojant aplinkosauginio poveikio vertinimą, siekiant užtikrinti, kad kuriamos medžiagos būtų ne tik funkcionalios, bet ir ekologiškos bei ilgaamžės“, – teigia doc. E. Adomavičiūtė.
Studijų programoje taip pat daug dėmesio bus skiriama duomenų analizei, modeliavimui ir skaitmeninių technologijų taikymui medžiagų inžinerijoje.
Pasak KTU Informatikos fakulteto profesoriaus Evaldo Vaičiukyno, studentai įgis praktinių duomenų analizės ir vizualizavimo kompetencijų, naudodami šiuolaikines platformas, tokias kaip „Power BI“.
„Ši platforma leidžia interaktyviai analizuoti duomenis, kurti analitikai naudingas švieslentes ir jų dėka gauti aktualias įžvalgas, palengvinančias duomenimis grįstą sprendimų priėmimą“, – sako prof. E. Vaičiukynas.
Ateities specialistai kurs tvarius ir inovatyvius sprendimus
KTU MIDF profesorė Virginija Jankauskaitė pabrėžia, kad naujoje programoje ypatingas dėmesys skiriamas tarpdiscipliniškumui ir gebėjimui integruoti skirtingų sričių žinias sprendžiant praktinius inžinerinius iššūkius.
„Šios žinios ir kompetencijos padės studentams pasirengti reikšmingam vaidmeniui ateities pramonėje, kur medžiagos, jų tvarumas ir pažangiosios gamybos technologijos taps esminiais konkurencingumo ir inovacijų veiksniais“, – teigia prof. V. Jankauskaitė.
Anot specialistų, programa svarbi ne tik universitetui, bet ir visai darbo rinkai, nes rengs ekspertus, gebančius prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių technologijų ir kurti inovatyvius, tvarius sprendimus įvairioms pramonės šakoms.
