Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos atlikta analizė ir studentų apklausa rodo, kad per metus pasiūlymų nusipirkti akademinius darbus gauna per 12 tūkstančių Lietuvos studentų. Reiškinys jau seniai peržengė pavienių pažeidimų ribas ir tapo struktūrine problema, kuri kenkia studijų kokybei, darbo rinkai ir valstybės konkurencingumui.
Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) atlikta analizė ir studentų apklausa rodo, kad per metus pasiūlymų nusipirkti akademinius darbus gauna per 12 tūkstančių Lietuvos studentų. Reiškinys jau seniai peržengė pavienių pažeidimų ribas ir tapo struktūrine problema, kuri kenkia studijų kokybei, darbo rinkai ir valstybės konkurencingumui.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tarnybos atlikta analizė rodo, kad vienu metu Lietuvoje fiksuojama 250–300 aktyviai veikiančių skelbimų, siūlančių už pinigus parengti referatus, kursinius ar baigiamuosius darbus. Didelė dalis jų skelbiama ne tik interneto portaluose, bet ir socialiniuose tinkluose – ten jie pasiekia dešimčių tūkstančių asmenų auditoriją. Tarnybos 2026 m. atlikta studentų apklausa parodė, kad su pasiūlymu pirkti darbą yra susidūręs kas aštuntas studentas.
„Nematoma“ problema
„Akivaizdu, kad tai nėra pavieniai atvejai, – egzistuoja paslaugų rinka, kuri leidžia apeiti studijų procesą ir sukuria fiktyvią kompetenciją. Didžiausia rizika – tylos kultūra. Jei apie tai nekalbame, o problemos mastai dideli, tai savotiškai „legalizuoja“ reiškinį studentų, dėstytojų ir sprendimų priėmėjų galvose“, – sako akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Reda Cimmperman.
Tai, kad net 81 proc. institucijų 2025 m. nurodė nenustačiusios nė vieno nesavarankiškai parengto darbo atvejo, kontrolierės teigimu, rodo, jog tokių darbų aptikimo sistema neveikia efektyviai. Tarnybos analizė ir apklausos atskleidžia, kad dirbtinio intelekto plėtra prisideda prie šios problemos augimo.
Kauno technologijos universiteto studijų prodekanė dr. Kristina Ukvalbergienė atkreipia dėmesį į kintančias nesąžiningumo formas. „Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami atvejai, kai atsiskaitymų metu ar pristatant darbus naudojamasi generatyvinio dirbtinio intelekto įrankiais, o jų sugeneruotas turinys pateikiamas kaip savarankiškai parengtas darbas. Tradicinių nesąžiningumo formų, tokių kaip pirktų darbų naudojimas, reikšmė gali mažėti, nes plačiai prieinami dirbtinio intelekto įrankiai leidžia greitai sugeneruoti didelės apimties medžiagą“, – teigia ji.
Reguliavimas atsilieka nuo realybės
Užsienio patirtis rodo, kad problema sprendžiama įvairiai. Pavyzdžiui, Australija šias veikas kriminalizavo ir baudžia ne studentus, o paslaugų teikėjus – bausmės siekia iki dvejų metų nelaisvės ir 110 tūkst. Australijos dolerių baudą. Šioje šalyje jau užblokuota per 550 šia veikla užsiimančių interneto puslapių ir pašalinta per 1 000 skelbimų socialinėse medijose. Lietuvoje, ekspertų nuomone, reglamentavimas yra fragmentuotas ir neefektyvus, o institucijos veikia izoliuotai, neturėdamos bendros informacijos mainų sistemos.
Dr. K. Ukvalbergienė pabrėžia, kad sprendimai turi būti sisteminiai.
„Aukštosios mokyklos atlieka esminį vaidmenį formuodamos akademinės etikos kultūrą, tačiau jų galimybės savarankiškai identifikuoti, ištirti ir įrodyti sudėtingesnes nesąžiningumo formas dažnai yra ribotos, ypač jeigu jos peržengia institucijos ribas ir veikia skaitmeninėje erdvėje. Pirmiausia reikėtų keisti teisinį reglamentavimą, kuriuo darbų rengimo pagal užsakymą paslaugų teikimas būtų laikomas nelegalia veikla nepriklausomai nuo to, kokia forma ar kokiais pavadinimais jos reklamuojamos“, – sako prodekanė.
Studentų balsas: problema – akademinės kultūros stoka
Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė Gabija Juzėnaitė akademinių darbų pirkimo problemą vertina kaip opią ir sistemiškai įsišaknijusią.
„Aukštasis mokslas daug kam tapo privilegija – didžioji dauguma studentų dirba, kad išgyventų, ir negali skirti viso laiko studijoms. Studijos nėra labai lanksčios studentų užimtumo ir socialinių bei ekonominių aplinkybių atžvilgiu“, – sako ji.
Pasak G. Juzėnaitės, kalbant apie sprendimus, „visų pirma reikia siekti subalansuoti atsakomybę – kalbėti apie pasekmes tokių paslaugų teikėjams, toliau investuoti į prevencines priemones – studijų kokybės tobulinimą ir socialinės paramos sistemą, ugdyti akademinio sąžiningumo vertybes pradedant nuo bendrojo ugdymo“. Reikalingi sisteminiai sprendimai
Akivaizdu, kad vien sankcijų ir technologinių sprendimų nepakanka. Šalia jų reikalingos paslaugų pasiūlos ribojimo priemonės, studijų proceso peržiūra, akademinės kultūros stiprinimas ir nuolatinis valstybės institucijų bendradarbiavimas.
„Šiandien jau turime pirmuosius žingsnius sprendžiant šias problemas. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetas aptarė šiuos klausimus ir parengė Seimui svarstyti įstatymų pakeitimus. Labai tikimės, kad šie pakeitimai sulauks Seimo narių pritarimo“, – sako dr. R. Cimmperman.
Tarnyba ir toliau aktyviai kvies ekspertus ir institucijas diskutuoti dėl šios problemos ir rasti efektyviausius sprendimus, pasitelkiant teisines, technologines, institucijų bendradarbiavimo ir komunikacijos priemones.
