Naujausiais duomenimis, maždaug pusei Užimtumo tarnyboje registruotų žmonių darbą susirasti trukdo skaitmeninių įgūdžių trūkumas. Skaitmeninio raštingumo stoka koją pakiša visuose etapuose: tiek ieškant darbo, tiek dalyvaujant darbuotojų atrankose, tiek įsidarbinus.
Naujausiais duomenimis, maždaug pusei Užimtumo tarnyboje registruotų žmonių darbą susirasti trukdo skaitmeninių įgūdžių trūkumas. Skaitmeninio raštingumo stoka koją pakiša visuose etapuose: tiek ieškant darbo, tiek dalyvaujant darbuotojų atrankose, tiek įsidarbinus.
Norėdama padėti darbo ieškantiems žmonėms, Užimtumo tarnyba sudaro sąlygas jiems nemokamai dalyvauti nacionaliniame skaitmeninio raštingumo projekte „Prisijungusi Lietuva“, kurio dalyviai išmoko naudotis viešosiomis paslaugomis internete.
Asociatyvi pranešimo autorių pateikta nuotr.
Įgūdžių trūkumas trukdo integruotis į darbo rinką
Didžioji dalis darbo pasiūlymų skelbiami internete, tad norint pradėti darbo paieškas ar kandidatuoti į norimą poziciją, pirmiausia, reikia mokėti naudotis darbo paieškos portalais ir nusiųsti savo gyvenimo aprašymą.
„Bazinių skaitmeninių gebėjimų stoka apsunkina galimybes dalyvauti darbo atrankose. Neturint pakankamų įgūdžių, sudėtingiau parengti gyvenimo aprašymą, naudotis darbo paieškos sistemomis ar dalyvauti nuotoliniuose darbo pokalbiuose. Dėl to darbo paieška užtrunka ilgiau, o pasirinkimo galimybės susiaurėja. Todėl skaitmeninių žinių trūkumas ne tik lėtina įsidarbinimo procesą, bet kai kuriais atvejais tampa ir esmine kliūtimi sėkmingai integracijai į darbo rinką“, – komentuoja Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikienė.
Naujausi Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad beveik 19 proc. darbo skelbimų buvo nurodytas reikalavimas turėti pagrindinius arba aukštesnio lygio skaitmeninio raštingumo įgūdžius. Didžioji dalis šių reikalavimų siejama su gebėjimu naudotis konkrečiomis skaitmeninėmis priemonėmis ar programomis.
Vis dėlto, beveik pusei Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių asmenų trūksta gebėjimų savarankiškai naudotis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis, atlikti užduotis su biuro programomis, ieškoti darbo, bendrauti skaitmeninėje erdvėje ar dirbti nuotoliniu būdu.
Dažniausiai stiprinti skaitmeninius įgūdžius siekia vyresni nei 50-ies
Kaip pastebi I. Nomeikienė, kai kurie gyventojai supranta skaitmeninių įgūdžių svarbą ir patys noriai ieško galimybių jų įgyti, tačiau kitiems vis dar reikia paskatinimo.
„Kryptingas skaitmeninių kompetencijų stiprinimas dabar yra ne pasirinkimas, o būtinybė. Projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokomųjų renginių dalyvių dinamika rodo stabilų ir sąmoningą susidomėjimą skaitmeninių įgūdžių ugdymu, ypač 50+ amžiaus grupėje. 2025 m. e. paslaugų dalyvavusių vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų skaičius sumažėjo apie 6,5 proc., palyginti su 2024 m. Tačiau šiemet vėl gausiau jų susirinko mokymuose. Tai rodo, kad žmonės vis labiau suvokia būtinybę didinti savo kompetencijas. Ir nors ne visi Užimtumo tarnybos klientai aktyviai dalyvauja mokymuose, bet rodo motyvaciją įgyti ar stiprinti skaitmeninio raštingumo įgūdžius“, – teigia I. Nomeikienė.
Skaitmeninę visuomenę ugdančios asociacijos „Langas į ateitį“ vadovė, projekto „Prisijungusi Lietuva“ atstovė Rita Šukytė priduria, kad jų rengiami užsiėmimai ne tik suteikia žinių, palengvinančių kasdienybę, bet ir realių įgūdžių, padedančių atlikti konkrečias užduotis.
„Mokymuose ir dirbtuvėse žmonės išmoksta susikurti gyvenimo aprašymą (CV), naudotis Užimtumo tarnybos ir darbo paieškos platformomis, susirasti įvairius mokymus, pildyti įvairias registracijos formas. Matome, kad žmonės, įgiję skaitmeninių įgūdžių, pradeda labiau savimi pasitikėti. Jie nebevengia skaitmeninės erdvės, o ima išnaudoti jos siūlomas galimybes. Tai padeda geriau prisitaikyti prie pokyčių ir lengviau įsilieti į darbo rinką“, – pasakoja R. Šukytė.
Išmokti naudotis Užimtumo tarnybos paslaugomis galima savarankiškai
Kaip pastebi I. Nomeikienė, skaitmeniniai įgūdžiai palengvina darbo paieškas ir padeda efektyviau atlikti užduotis jį suradus. Tačiau kartu gebėjimas naudotis įvairiais skaitmeniniais įrankiais ir paslaugomis internete gali tapti tam tikru signalu darbdaviui.
„Jie rodo kandidato gebėjimą prisitaikyti, mokytis ir veikti skaitmeninėje aplinkoje. Darbo paieškos procese net minimalūs skaitmeniniai įgūdžiai leidžia efektyviau naudotis darbo paieškos platformomis, kurti ir atnaujinti gyvenimo aprašymą, kandidatuoti bei komunikuoti su darbdaviais nuotoliniu būdu. Turint pakankamus skaitmeninius įgūdžius, darbo paieška tampa ne tik greitesnė, bet ir efektyvesnė, didėja tikimybė sėkmingai įsidarbinti“, – įsitikinusi Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento patarėja.
„Prisijungusios Lietuvos“ duomenimis, skaitmeninio raštingumo įgūdžius nuo šių metų pradžios aktyviausiai stiprino Užimtumo tarnyboje registruoti asmenys iš Panevėžio, Marijampolės, Šiaulių, Kauno, Kupiškio, Tauragės, Alytaus, Klaipėdos, Ukmergės, Vilniaus ir Pasvalio. Iš viso savo skaitmeninio raštingumo žinias nuo metų pradžios pagilino daugiau kaip 5000 Užimtumo tarnyboje registruotų žmonių iš visos Lietuvos.
Kiekvienas gyventojas gali pats išmokti naudotis Užimtumo tarnybos paslaugomis. Savarankiškam mokymuisi projekto „Prisijungusi Lietuva“ iniciatoriai paruošė pamoką apie įdarbinimo paslaugas. Šia nemokama pamoka gali naudotis visi Lietuvos gyventojai.
