Artėjant Kovo 11-ajai dažnai kalbame apie politinę ar ekonominę Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau per pastaruosius kelerius metus Lietuva padarė didelį šuolį ir energetikos srityje – šiandien jau galime kalbėti apie realiai sustiprėjusią šalies energetinę nepriklausomybę ir sparčiai augančią vietinę elektros gamybą.
Artėjant Kovo 11-ajai dažnai kalbame apie politinę ar ekonominę Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau per pastaruosius kelerius metus Lietuva padarė didelį šuolį ir energetikos srityje – šiandien jau galime kalbėti apie realiai sustiprėjusią šalies energetinę nepriklausomybę ir sparčiai augančią vietinę elektros gamybą.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai plėtėsi atsinaujinančios energetikos sektorius. Vietinė elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių šiandien jau sudaro apie 50 proc. šalies vartojimo, kai prieš kelerius metus ji tesiekė 16 proc. Per ketverius metus vėjo ir saulės elektrinių pajėgumai Lietuvoje išaugo daugiau nei tris kartus ir šiuo metu siekia apie 6 GW.
Ypatingai svarbų vaidmenį šiame pokytyje atlieka vėjo energetika – ji jau patenkina apie trečdalį šalies elektros poreikio. Pagal šį rodiklį Lietuva yra tarp Europos lyderių ir nusileidžia tik Danijai.
Šie pokyčiai ypač išryškėjo nuo 2022 m., kai regiono energetikos rinkoje kilo didelis kainų šokas. Tuo metu tapo akivaizdu, kad didesnė vietinė elektros gamyba yra ne tik klimato politikos tikslas, bet ir saugumo klausimas. Būtent šiuo laikotarpiu Lietuvoje ženkliai paspartėjo investicijos į naujus generacijos projektus.
Svarbus strateginis žingsnis buvo ir Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais. Ji sustiprino regiono energetinį saugumą ir atvėrė daugiau galimybių integruoti Lietuvoje generuojamą atsinaujinančią energiją į bendrą Europos elektros rinką.
Investicijos, kurios keičia sektorių
Pastaraisiais metais Lietuvoje įgyvendinama vis daugiau didelio masto energetikos projektų, kuriuos finansuoja tiek vietos, tiek tarptautiniai investuotojai. Finansų institucijos šiame procese atlieka svarbų vaidmenį – nuo projektų struktūravimo iki ilgalaikio finansavimo užtikrinimo.
Šiuo metu „Swedbank“ finansuojamų atsinaujinančios energetikos projektų portfelis Lietuvoje viršija 600 mln. eurų. Tarp reikšmingiausių projektų – Baltijos šalyse didžiausias vėjo parkas Kelmės rajone, vystomas „Ignitis grupės“, taip pat tarptautinės bendrovės „European Energy“ vystomi projektai bei „Green Genius“ plėtojamas vėjo parkas Jurbarko rajone, kuriame kartu planuojama įrengti ir apie 49 MW galios energijos kaupimo sistemą.
Naujas sektoriaus etapas
Energetikos sektorius tampa vis brandesnis – šalia elektros gamybos vis daugiau dėmesio skiriama sistemos balansavimui, energijos kaupimui ir tinklo stabilumui.
Po itin spartaus augimo laikotarpio rinka pamažu pereina į kitą plėtros etapą. Didėjant vietinei elektros gamybai, kai kuriais laikotarpiais elektros pasiūla jau pradeda viršyti paklausą, todėl rinkoje mažėja gamintojų gaunamos kainos.
Tai nereiškia, kad sektoriaus plėtra sustoja, tačiau keičiasi investavimo logika. Tolimesniuose etapuose vis svarbesni tampa projektų efektyvumas, technologiniai sprendimai ir finansinis atsparumas. Dėl šios priežasties rinkoje atsiranda vis daugiau stambių ir patyrusių investuotojų, kurie yra pasirengę planuoti projektus ilgesniam laikotarpiui ir atlaikyti rinkos svyravimus.
Investavimas į atsinaujinančią energetiką nėra sprintas – tai maratonas. Todėl jau dabar svarbu ieškoti sprendimų, kurie leistų užtikrinti tolesnę sektoriaus plėtrą. Tarp jų – energijos kaupimo technologijos, ilgalaikės elektros pirkimo sutartys bei augantis elektros vartojimas pramonėje ir transporto sektoriuje.
Potencialas išlieka labai didelis
Lietuva yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. pasiekti, kad vietinė elektros gamyba pilnai patenkintų šalies poreikį. Atsižvelgiant į jau vystomus projektus ir investuotojų susidomėjimą, šis tikslas yra realus.
Energetikos sektorius šiandien yra vienas aktyviausių pritraukiant investicijas Lietuvoje. Pastarųjų metų projektai parodė, kad šalis turi tiek technologinį potencialą, tiek investuotojų pasitikėjimą. Artimiausiais metais pagrindinis dėmesys greičiausiai kryps ne tik į naujų elektrinių statybą, bet ir į infrastruktūrą bei technologinius sprendimus, kurie leis efektyviai integruoti vis didesnius žaliosios energijos kiekius į elektros sistemą.
Būtent tai ir bus kitas Lietuvos energetinės transformacijos etapas.
Arvydas Račkus, „Swedbank“ struktūrinio finansavimo skyriaus vadovas
