Pernai su sukčiais bent kartą susidūrė trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų, o kas penktas nurodo tokių situacijų patyręs daugiau nei penkis kartus. Atlikta apklausa rodo, kad nors dauguma gyventojų atpažįsta sukčiavimo bandymus, dalis vis dar patiria finansinių nuostolių. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad sukčiai nuolat prisitaiko prie naujų aplinkybių ir pastaruoju metu bando pasinaudoti ir pensijų reformos kontekstu.
Pernai su sukčiais bent kartą susidūrė trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų, o kas penktas nurodo tokių situacijų patyręs daugiau nei penkis kartus. „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa rodo, kad nors dauguma gyventojų atpažįsta sukčiavimo bandymus, dalis vis dar patiria finansinių nuostolių. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad sukčiai nuolat prisitaiko prie naujų aplinkybių ir pastaruoju metu bando pasinaudoti ir pensijų reformos kontekstu.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.
Daugiausia su sukčiais susidūrę – Latvijos gyventojai
Apklausos duomenimis, Lietuvoje daugiau nei trečdalis (34 proc.) gyventojų per praeitus metus su sukčiais susidūrė 1–2 kartus, 21 proc. – 3–5 kartus, o penktadalis (20 proc.) nurodė daugiau nei penkis kartus sulaukę bandymų juos apgauti. Ketvirtadalis apklaustųjų teigė per metus su sukčiais nesusidūrę.
Panašios tendencijos stebimos ir kitose Baltijos šalyse. Latvijoje su sukčiais bent kartą susidūrė net 86 proc. gyventojų – tai didžiausias rodiklis regione. Tuo metu dažnesnius nei penkis kontaktus su sukčiais Latvijoje nurodė 28 proc. gyventojų, o Estijoje – net 32 proc.
Lietuvoje su sukčiais dažniau susidūrė regionų gyventojai – tai nurodė 45 proc. apklaustųjų, tuo metu Vilniuje tokią patirtį įvardijo 31 proc. Vertinant amžiaus kategoriją, su sukčių bandymais dažniausiai susidūrė 40–49 metų gyventojai.
„Citadele“ banko plėtros vadovas Romas Čereška atkreipia dėmesį, kad sukčiai tampa vis labiau organizuoti bei sistemingi ir vis dažniau veikia koordinuotai.
„Svarbu suprasti, kad šiandien sukčiai vienu metu veikia per skirtingus kanalus – testuoja įvairias žinutes, masiškai skambina, o pastebėję, kad tam tikra schema pasiteisina, ją greitai išplečia. Dėl tokio intensyvumo ir taktikų įvairovės atpažinti apgaulę tampa vis sudėtingiau. Žmogus per trumpą laiką gali sulaukti kelių skirtingų bandymų, pavyzdžiui, tą pačią savaitę gauti SMS apie siuntą, sulaukti tariamo banko skambučio ir el. laiško apie neva blokuojamą paskyrą“, – sako banko atstovas.
Sukčiavimą atpažįsta, tačiau vis dar patiria nuostolių
Nors sukčių skambučiai ar žinutės daugeliui jau tapo kasdienybe ir dažnu atveju apgavysčių išvengiama, tačiau apsisaugoti pavyksta nevisiems. Apklausos duomenimis, iš su sukčiais susidūrusių gyventojų 93 proc. nuostolių nepatyrė, tačiau 7 proc. vis dėlto susidūrė su finansiniais ar kitokiais nuostoliais.
Didžiausia nukentėjusiųjų dalis fiksuota tarp 40–49 metų gyventojų – šioje grupėje nuostolius patyrė 9 proc. respondentų. Mažiausiai nuostolių patyrė 60–74 metų gyventojai – 2 proc.
„Žmonės dažnai mano, kad sukčiai taikosi tik į vyresnius gyventojus, tačiau realybėje jie ieško emocinio spaudimo taškų – tai gali būti skubėjimas darbe, stresas dėl finansų ar tiesiog informacijos perteklius. Todėl svarbiausia taisyklė – jei kažkas ragina veikti nedelsiant, beveik visada verta sustoti ir patikrinti informaciją keliais būdais“, – teigia ekspertas.
Pasitelkia užsienio kalbas ir automatizuotus skambučius
R. Čereškos teigimu, Lietuvoje vis dar dažnos schemos, kai sukčiai apsimeta mobiliojo ryšio operatorių, bankų ar valstybinių institucijų atstovais ir bendrauja užsienio kalba arba su užsienietišku akcentu, siekdami sukurti įtikinamą scenarijų.
„Pastaruoju metu dažnai fiksuojami skambučiai, kai gyventojas pirmiausia išgirsta automatinį balso įrašą, o vėliau su juo sujungiamas tariamas konsultantas. Tokie iš anksto įrašyti pranešimai sukuria patikimumo įspūdį – žmonėms atrodo, kad skambina didelė organizacija, o ne pavienis sukčius“, – komentuoja R. Čereška.
Pasak jo, dažnas scenarijus – informavimas apie tariamai įtartinas operacijas, SIM kortelės blokavimą ar bandymą paimti paskolą žmogaus vardu. Tokiais atvejais gyventojai raginami „skubiai“ patvirtinti veiksmus ar pateikti prisijungimo duomenis.
„Sukčiai sąmoningai kuria stresines situacijas, kad paskatintų skubotus sprendimus. Jie kalba užtikrintai, naudoja finansinius terminus, kartais žino dalį asmens duomenų. Todėl net ir budrus žmogus gali sutrikti ir padaryti klaidą“, – sako R. Čereška.
Sukčiai išnaudoja ir pensijų reformos kontekstą
Pasak eksperto, sukčiai greitai reaguoja į visuomenėje aptariamas temas ir naujus finansinius sprendimus, todėl pastaruoju metu fiksuojami bandymai išnaudoti ir pensijų reformos kontekstą.
„Matome pirmuosius atvejus, kai sukčiai taikosi į gyventojus, atsiėmusius lėšas iš antrosios pensijų pakopos. Tokiose situacijose dažniausiai naudojami įtikinami scenarijai – siūlomos tariamos investavimo galimybės arba prašoma skubiai pervesti lėšas, siekiant jas „apsaugoti“. Sukčiai naudojasi tuo, kad žmonės vienu metu priima svarbius finansinius sprendimus ir gali būti mažiau atsargūs“, – atkreipia dėmesį R. Čereška.
Pasak jo, svarbu suprasti, kad sukčiai dažniausiai veikia greitai ir bando pasinaudoti momentu, kai žmogus turi didesnę pinigų sumą ar ieško būdų ją panaudoti. Todėl priimant sprendimus dėl santaupų ar investavimo rekomenduojama neskubėti ir visada pasitarti su finansų specialistais ar banku.
Primena pagrindines apsaugos taisykles
Ekspertas rekomenduoja gyventojams laikytis kelių pagrindinių saugumo principų: neatskleisti prisijungimo duomenų, PIN kodų ar patvirtinimo kodų, nespausti įtartinų nuorodų, o kilus abejonei – nutraukti pokalbį ir patiems susisiekti su banku oficialiais kontaktais.
„Bankai niekada neprašo klientų patvirtinti operacijų, kurių jie patys neatliko, ar atskleisti prisijungimo duomenų telefonu ar SMS. Jei kyla bent menkiausia abejonė – geriau skirti kelias minutes patikrinimui, nei rizikuoti prarasti pinigus“, – pabrėžia R. Čereška.
Jis taip pat pataria apie sukčiavimo bandymus informuoti banką – tai leidžia greičiau identifikuoti naujas schemas ir apsaugoti kitus klientus.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą 2026 m. sausio mėn. internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Kiekvienoje šalyje apklausta ne mažiau kaip po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
