Lietuvos gyventojų emocinis atsparumas stiprėja, tačiau vis daugiau žmonių susiduria su rizikingu socialinių tinklų naudojimu, atskleidžia naujausias mobiliojo ryšio operatoriaus kartu su VU atliktas tyrimas. Anot ekspertų, per didelis socialinių tinklų naudojimas siejamas su didesniu vienišumo jausmu ir gali tapti emocinę savijautą bloginančiu faktoriumi.
Lietuvos gyventojų emocinis atsparumas stiprėja, tačiau vis daugiau žmonių susiduria su rizikingu socialinių tinklų naudojimu, atskleidžia naujausias mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ kartu su Vilniaus universitetu (VU) atliktas tyrimas. Anot ekspertų, per didelis socialinių tinklų naudojimas siejamas su didesniu vienišumo jausmu ir gali tapti emocinę savijautą bloginančiu faktoriumi.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Naujausio tyrimo duomenimis, aukštu emociniu atsparumu – gebėjimu susidoroti su gyvenimo sunkumais ir stresu – pasižymėjo 63 proc. šalies gyventojų, kai metais anksčiau ši dalis siekė 58 proc., rodo antrus metus iš eilės „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas. Tačiau du trečdaliai gyventojų vis dar patiria aukštą ar vidutinį stresą.
Rizikos veiksniai, neigiamai veikiantys žmonių emocinę gerovę, išlieka panašūs kaip kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Lietuviai tiek pat dažnai susiduria su miego sunkumais, rizikingu alkoholio vartojimu ir traumomis, kiek ir kiti ES gyventojai, o vienu iš svarbiausių faktorių išlieka rizikingas socialinių tinklų naudojimas, kuris per metus paaugo nuo 23 iki 27 proc.
Aukštą priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką patiria 6 proc. gyventojų, tačiau tarp 18–24 m. jaunuolių šis rodiklis siekia net 20 proc.
Tyrime taip pat atskleista, kad perteklinis naršymas socialiniuose tinkluose siejamas ne tik su mažesniu emociniu atsparumu, bet ir su didesniu vienišumo jausmu.
Labiausiai pažeidžiamas – jaunimas
Lietuvoje su rizikingu socialinių tinklų naudojimu susiduria daugiau nei ketvirtadalis gyventojų, o tai, apklausos duomenimis, išlieka vienu svarbiausių veiksnių, galinčių paveikti žmonių savijautą. Šiuo rodikliu Lietuva net dvigubai lenkia kitas ES šalis.
„Tele2“ rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė atkreipia dėmesį, kad ypač intensyvus socialinių tinklų naudojimas pastebimas 18–24m. amžiaus grupėje – maždaug kas antras jaunas žmogus susiduria su perteklinio naudojimosi požymiais, o tai tiesiogiai siejasi ir su kitais savijautos rodikliais.
„Dažniausiai gyventojai teigia intensyviai naudojantys socialinius tinklus, kad pamirštų asmeninius sunkumus. Natūralu, jog tokiu būdu pabėgti nuo įtampos ir rūpesčių labiausiai bando jauni žmonės. Tačiau ankstyvame amžiuje intensyvus naudojimasis socialiniais tinklais dažniau siejamas su nepageidaujamo pripratimo prie jų rizika, ypač tarp tų, kurie jau susiduria su nerimu, depresija ar dideliu stresu“, – sako S. Varnienė.
Tyrimas atskleidžia, kad jaunimą, kuris socialiniuose tinkluose praleidžia daugiausia laiko, labiausiai aplanko ir vienišumo jausmas – šią problemą nurodo daugiau nei trečdalis visų 18–24 metų lietuvių. Iš viso beveik pusė žmonių, kurie socialiniais tinklais naudojasi per dažnai, jaučiasi vieniši, kai tarp neturinčių šios problemos vienatvę patiria tik 11 proc.
Žemesnis streso lygis taip pat tiesiogiai siejasi su mažesne socialinių tinklų priklausomybės rizika: ši tendencija ryškiausia 45–54 metų amžiaus grupėje, kurios atstovai saikingiau naudojasi socialiniais tinklais. Vis dėlto nuolatinis stresas išlieka kasdieniu daugelio Lietuvos gyventojų palydovu – padidėjusią įtampą patiria maždaug du iš trijų respondentų.
Rekomenduoja įsivertinti įpročius
Nors psichologai vis dar diskutuoja, ar perteklinį socialinių tinklų naudojimą galima apibrėžti kaip priklausomybę, praktikoje vis dažniau pastebima elgesio požymių, būdingų būtent jai, sako tyrimo klausimyną ir metodologiją ruošusi VU psichologijos instituto docentė, mokslų daktarė Inga Truskauskaitė.
„Labai svarbu suprasti, ar socialiniai tinklai mums padeda, ar kenkia. Jei tampa sunku kontroliuoti juose praleidžiamą laiką, susiduriama su nuolatiniu poreikiu tikrinti turinį, dirglumu ar nerimu, kai negalima prisijungti, taip pat naudojimu kaip pagrindine priemone susidoroti su stresu ar nemaloniomis emocijomis, tai gali būti signalai, kad reikėtų peržiūrėti savo socialinių tinklų naudojimo įpročius“, – teigia ekspertė.
I. Truskauskaitė pabrėžia, kad socialiniai tinklai savaime nėra blogis, o naudojami atsakingai jie gali tapti puikia priemone ryšiams palaikyti. Tačiau itin svarbu stebėti savo vartojimo įpročius: per didelis įsitraukimas gali atimti laiką iš gyvo bendravimo, trikdyti poilsį, skatinti nerimą ir net mažinti pasitikėjimą savimi.
Tyrimas taip pat atskleidžia paradoksą: nors dauguma gyventojų mano, kad riboti naudojimąsi socialiniais tinklais nėra sudėtinga, realybėje tokių priemonių imasi retas – 70 proc. netaiko net ir paprasčiausių naudojimą socialiniais tinklais mažinančių strategijų. Tai gali rodyti, kad esame pripratę prie socialinių tinklų ir imtis pirmųjų žingsnių keičiant vartojimo įpročius gali būti sudėtinga.
„Tele2“ kartu su VU sukūrė nemokamą testą, leidžiantį įsivertinti savo santykį su socialiniais tinklais. Jį atlikusiems pateikiama įžvalgų bei patarimų, kaip jais naudotis saugiai ir atsakingai.
Tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“. 2025 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais atliktas tyrimas reprezentuoja 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 1 tūkst. respondentų.
