Aktyvumo sekimo technologijos tapo kasdienybe. Išmanieji laikrodžiai ir apyrankės mums nuolat praneša, kiek žingsnių žengėme, kiek kalorijų sudeginome, kaip miegojome. Skaičiai, rodantys nueitus kilometrus, kartais motyvuoja dar labiau pajudėti, kartais sukelia ir abejonių. 
Aktyvumo sekimo technologijos tapo kasdienybe. Išmanieji laikrodžiai ir apyrankės mums nuolat praneša, kiek žingsnių žengėme, kiek kalorijų sudeginome, kaip miegojome. Skaičiai, rodantys nueitus kilometrus, kartais motyvuoja dar labiau pajudėti, kartais sukelia ir abejonių.
Asociatyvi nuotr.
Ypač tuomet, kai judėjimo dieną rodmenys kuklūs, o per tingią popietę rodo neva nueitą maratoną. Daugelis laikrodžio savininkų bent kartą pagalvojo, ar tikrai tie tūkstančiai žingsnių yra tikri? Ar gali būti, kad žingsnius laikrodis suskaičiuoja net tada, kai tiesiog plauname indus ar rankose laikome drebantį troleibuso turėklą?
Nors atrodo, kad išmanieji įrenginiai seka kiekvieną mūsų judesį, realybėje viskas šiek tiek sudėtingiau. Žingsnių skaičiavimas yra technologinis kompromisas tarp fizikos dėsnių, algoritmų ir mūsų kasdienio judėjimo chaoso.
Kad suprastume, kiek tikslūs iš tiesų yra šie rodikliai, verta pažvelgti, kaip veikia žingsnių skaičiavimas ir kokie veiksniai jį iškreipia.
Kaip išmanusis laikrodis skaičiuoja žingsnius?
Žingsnių skaičiavimas grindžiamas judesio jutikliais – akselerometrais ir giroskopais. Jie fiksuoja riešo judėjimą erdvėje, o viduje esantys algoritmai sprendžia, ar tas judesys atitinka žingsnio šabloną.
Paprastai tariant, jei laikrodis aptinka ritmingą, į švytavimą panašų judesį, jis registruoja žingsnį. Kai vaikštome natūraliai, laikrodis dažniausiai nesunkiai susidoroja su užduotimi.
Tačiau jei laikrodis yra ne ant riešo, o kuprinėje ar dviratyje, arba jei ranka juda netipiškai, tuomet ir rodmenys gali būti gerokai iškraipyti. Būtent todėl vaikštant su pirkinių krepšiu vienoje rankoje arba laikant vaiką kitoje – žingsnių gali būti gerokai mažiau nei iš tiesų.
Kokie veiksniai lemia netikslumus?
Vienas didžiausių netikslumų šaltinių – skirtingi vartotojų judesiai. Ne visi vaikštome vienodai. Vienas žmogus žingsniuoja plačiai mojuodamas rankomis, kitas beveik nepajudina riešo.
Laikrodžiai ir apyrankės negali prisitaikyti prie kiekvieno individualaus stiliaus, todėl kai kurių žmonių judesiai tiesiog neatitinka algoritmų sukurto modelio.
Kitas veiksnys – įrenginio padėtis. Jei laikrodis nuneštas į kuprinę ar rankinę, tikslumas sumažėja. Kai kurie modeliai geriau susidoroja su šiais atvejais, ypač tie, kurie naudoja GPS duomenis ir širdies ritmo stebėjimą kartu, bet tai padeda tik iš dalies.
Taip pat svarbi programinė įranga. Skirtingų gamintojų laikrodžiai taiko skirtingus žingsnių interpretavimo modelius. Kai kurie skaičiuoja tik tikrus žingsnius, kiti įtraukia net mažus pasivaikščiojimus po butą.
Tad palyginti skirtingų prekių ženklų duomenis, tarsi lyginti obuolius su apelsinais.
Kiek galima pasitikėti žingsnių skaičiumi?
Tyrimai rodo, kad vidutinis išmaniojo laikrodžio žingsnių tikslumas gali siekti nuo 85 iki 95 proc., priklausomai nuo modelio ir naudojimo sąlygų. Tai reiškia, kad per dieną, kai nueiname apie 10 tūkst. žingsnių, gali būti paklaida kelių šimtų žingsnių ribose.
Vieną dieną laikrodis gali jų pridėti, kitą – atimti. Tačiau svarbiausia ne absoliutus tikslumas, o tendencijos. Jei žinome, kad įprastai laikrodis skaičiuoja mažiau, tai galime atitinkamai įsivertinti savo aktyvumą.
Be to, svarbu sekti ne vien tik žingsnių skaičių, bet ir bendrą aktyvumo trukmę, širdies ritmą bei kitus rodiklius, kuriuos išmanieji laikrodžiai fiksuoja vis tiksliau.
Nauda nepaisant netikslumų
Net jei skaičiavimas nėra šimtaprocentinis, išmanusis laikrodis padeda geriau pažinti savo įpročius ir motyvuoja judėti. Daugelis žmonių pripažįsta, kad vien dėl tiksinčių skaičių rankoje daugiau vaikšto, sąmoningiau planuoja pertraukas ar vakaro pasivaikščiojimus.
Žinoma, nereikia aklai pasikliauti rodmenimis, nes tai nėra medicininis prietaisas, o veikiau kasdienis aktyvumo partneris. Jei laikrodis rodo 8 000 žingsnių, bet žinote, kad aktyviai leidote dieną, tuomet tikėtina, kad realybė šiek tiek viršija skaičius ekrane.
Tikslumas pakankamas, bet ne absoliutus
Išmanieji laikrodžiai žingsnius skaičiuoja pakankamai tiksliai, kad būtų naudingi kasdieniame gyvenime. Net jei įrenginys praleidžia ar prideda kelis šimtus žingsnių, svarbiausia, kad jis nuosekliai fiksuoja aktyvumo pokyčius.
Technologijos tobulėja, ir su kiekvienu nauju modeliu skaičiavimo algoritmai tampa vis išmanesni. Bet kol kas – laikykime žingsnių skaičių kaip naudingą orientyrą, o ne tiesos šaltinį. Galiausiai, svarbiausia, kad judame, o ne kiek tiksliai tai fiksuoja laikrodis.
