Automobilių pasaulis per pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai – nuo tradicinių vidaus degimo variklių iki elektromobilių ir autonominių važiavimo sistemų. Dar vienu naujojo laikmečio simboliu tapo visuotinis skaitmenizavimas, keičiantis ne tik technologijas, bet ir vairuotojų įpročius.
Automobilių pasaulis per pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai – nuo tradicinių vidaus degimo variklių iki elektromobilių ir autonominių važiavimo sistemų. Dar vienu naujojo laikmečio simboliu tapo visuotinis skaitmenizavimas, keičiantis ne tik technologijas, bet ir vairuotojų įpročius. Jis transformuoja ir pačius automobilius – net ir „premium“ segmento prabangos atributų sampratą.
Asociatyvi „Shutterstock“ nuotr.
Skaitmeninis raktas
Vienas iš tokių pavyzdžių – sparčiai populiarėjantis skaitmeninis raktelis. Pirmieji žingsniai skaitmeninių raktelių link buvo žengti praėjusiame dešimtmetyje, kai gamintojai ėmė diegti nuotolinio atrakinimo ir užvedimo sistemas.
Per keletą pastarųjų metų skaitmeninis raktas nepastebimai persikėlė iš kišenių į telefonus – pirmiausia „Tesla“, BMW, „Mercedes-Benz“ savininkų, o dabar jo privalumais gali naudotis ir, pavyzdžiui, naujausio „Kia“ elektromobilio EV4 vairuotojai. Automobilių apžvalgininkas Egidijus Babelis pastebi, kad ši technologija nėra vien patogus ir malonus priedas – ji taip pat tiesia kelią naujų įpročių formavimuisi.
„Skaitmeninis raktas telefone, žinoma, yra patogu vien dėl to, kad kišenėse galima nešiotis mažiau daiktų. O išmanųjį telefoną turi didžioji dalis visuomenės – jau senokai jis yra tiesiog neatsiejamas kasdienio gyvenimo įrankis. Tačiau šis sprendimas dar ir sukuria naują būdą, kaip dalytis automobiliu šeimoje, darbe ar specialiose platformose“, – atkreipia dėmesį žurnalistas.
Skaitmeninis automobilio raktas iš esmės yra užšifruotas leidimas, saugomas jūsų telefone ar laikrodyje, leidžiantis atrakinti ir užvesti automobilį be tradicinio raktelio. Štai „Kia“ jo principą apibūdina taip: tai būdas užrakinti, atrakinti ir valdyti automobilį naudojantis suderinamu išmaniuoju telefonu ar laikrodžiu, raktą laikant „Apple Wallet“ ar „Samsung Pass“ aplinkoje. Prieiga prie rakto – per „Kia Connect“ programėlę – vairuotojas gali dalytis su dviženkliu skaičiumi šeimos narių ar kolegų, kiekvienam vos per kelias sekundes suteikdamas atskirą prieigą.
Tokios sistemos dažniausiai remiasi NFC (telefoną priglaudus prie rankenos ar skaitytuvo), „Bluetooth Low Energy“ (automobilis pats atpažįsta, kad artėjate) ir vis dažniau – itin tikslia UWB (angl. ultra-wideband) technologija, leidžiančia telefonu labai tiksliai nustatyti atstumą.
Atskleidžia tendenciją
Auganti skaitmeninių raktų rinka rodo, kad tai nėra trumpalaikė mados banga. JAV analitikų vertinimu, pasaulinė automobilių skaitmeninių raktų rinka 2022 m. siekė apie 1,38 mlrd. eurų ir iki 2030 m. gali išaugti iki maždaug 5 mlrd. – tai sudarytų apie 17–18 proc. metinį augimo tempą. Šį bumą skatina keli paprasti veiksniai: faktas, kad išmanieji telefonai tapo universaliu raktu į viską – nuo banko iki biuro durų, taip pat vartotojų lūkestis viską valdyti programėlėmis ir gamintojų noras pasiūlyti papildomų skaitmeninių paslaugų, kurios padėtų pelnyti papildomų simpatijų parduodamiems modeliams.
Tačiau vertinant per automobilių kultūros prizmę, įdomu ir tai, kad telefonas vietoj rakto atskleidžia dar vieną tendenciją. Jei iki šiol tokias funkcijas daugelis siejo su „premium“ segmento atstovais, tai šią technologiją turintis „Kia EV4“ varžosi populiariame kompaktinių elektrinių modelių segmente, kuriame kainos prasideda nuo maždaug 42 tūkst. eurų – tai šiek tiek mažiau, nei, „Transport & Environment“ skaičiavimu, 2024-aisiais už naują elektromobilį vidutiniškai mokėjo europiečiai.
Šio modelio universalios charakteristikos (viena įkrova įveikiamas iki 633 km atstumas, o bagažinės talpa – iki 490 litrų) leidžia jį naudoti kaip vienintelį šeimos automobilį, todėl skaitmeninio rakto įdiegimas tapo logišku gamintojų sprendimu. Tipinė šeima Lietuvoje, turinti vieną elektromobilį „viskam“, dažnai priklausoma nuo fizinio raktelio: vienas šeimos narys išvažiuoja, kitas raktą gali perimti tik po darbo ar savaitgalį. Skaitmeninis raktas leidžia kiekvienam savo telefone turėti pilną arba ribotą prieigą – nereikia susitikti dėl rakto perdavimo.
„Skaitmenizavimas atvėrė dar platesnes vidutinio segmento modelių gamintojų galimybes diegti komfortą, naudojimo patogumą ar tiesiog išskirtinumą užtikrinančius sprendimus. Sukurti galingus variklius, kuriais tradiciškai pasižymi „premium“ modeliai, yra itin daug laiko ir pinigų kainuojantis darbas. Tuo metu įvairiausios programėlės automobiliams gimsta kone kasdien“, – priduria E. Babelis.
Verslo pasaulyje šis pokytis dar svaresnis. Automobilių dalijimosi, trumpalaikės nuomos ar transporto parkų valdytojai iki šiol buvo priversti organizuoti raktų perdavimą, spintelėse laikyti šimtus pakabukų arba dalį parko pririšti prie konkrečių žmonių. Skaitmeniniai raktai leidžia ne tik matyti, kas ir kada naudojo automobilį, bet ir akimirksniu suteikti ar atšaukti prieigą. Pavyzdžiui, galima suteikti raktą naujam darbuotojui pirmą jo darbo dieną ar laikinai atrakinti automobilį serviso atstovui.
Kuria bendrą standartą
Akivaizdu, kad skaitmenizavimas ateityje gamintojams leis pasiūlyti ir daugiau vairuotojų gyvenimą supaprastinančių funkcijų. Kai kurios iš jų diegiamos ir dabar. Pavyzdžiui, BMW skaitmeniniu raktu ne tik leidžia dalytis su kitais žmonėmis, bet ir nustatyti jiems apribojimus – pavyzdžiui, maksimalų greitį ar informacijos ir pramogų sistemos garso lygį.
Tuo pat metu kuriamas ir bendras technologijos standartas. „Car Connectivity Consortium“ (CCC), kurio valdyboje dirba „Apple“, BMW, „Ford“, „Google“, „Hyundai“, „Mercedes-Benz“, „Samsung“, „Volkswagen“ ir kiti gamintojai, kuria vieningą „Digital Key“ ekosistemą, kuri turėtų užtikrinti, kad skaitmeniniai raktai veiktų nepriklausomai nuo telefono operacinės sistemos ar konkretaus gamintojo. Tai ypač svarbu tokiose rinkose kaip Lietuva, kur šeimoje dažnai susitinka tiek „Android“, tiek „iOS“ vartotojai, o garaže stovi įvairių markių automobiliai.
Saugumo sumetimais skaitmeniniai raktai kuriami labai panašia logika kaip mobili bankininkystė: jie laikomi ne paprastoje programėlėje, bet telefono saugioje aparatinėje įrangoje, o prieigą prie jų saugo biometriniai duomenys – veido atpažinimas ar piršto atspaudas. CCC standartas taip pat numato, kad skaitmeniniai raktai turi būti šifruojami ir autentifikuojami naudojant NFC, BLE ir UWB kombinaciją, kurioje kiekvienas lygis mažina piktnaudžiavimo riziką.
