Elektromobiliai yra tylūs, švarūs, modernūs, daugeliui atrodo kaip ateities transporto sprendimas. Tačiau ši technologinė pažanga turi ir savo šešėlį. Atsiranda vis daugiau ženklų, kad šie beveik be garso riedantys automobiliai gali kelti rimtą pavojų tiems, kurie nedėvi apsauginių priemonių – pėstiesiems, dviratininkams, senjorams ar regėjimo negalią turintiems žmonėms. 
Žaibiška automobilių sektoriaus transformacija verčia ne tik keisti vairavimo įpročius ar degalų pildymo įpročius, bet ir iš naujo permąstyti eismo saugumo principus. Elektromobiliai yra tylūs, švarūs, modernūs, daugeliui atrodo kaip ateities transporto sprendimas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tačiau ši technologinė pažanga turi ir savo šešėlį. Atsiranda vis daugiau ženklų, kad šie beveik be garso riedantys automobiliai gali kelti rimtą pavojų tiems, kurie nedėvi apsauginių priemonių – pėstiesiems, dviratininkams, senjorams ar regėjimo negalią turintiems žmonėms.
Švedijoje atliktas tyrimas dar kartą patvirtina, kad net ir įdiegus įspėjamųjų garsų sistemas, pavojus niekur nedingo.
Nematomas pavojus: garsas, kuris nepadeda
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad 2019 metais Europos Sąjungoje įvestas AVAS (angl. Audible Vehicle Alert System) reikalavimas turėjo užtikrinti saugumą, juk kiekvienas elektromobilis ar hibridas, važiuodamas iki 20 km/val. greičiu, turi skleisti įspėjamąjį garsą.
Nuo 2021 metų tai galioja visiems naujiems modeliams. Tačiau teorija ir praktika – ne tas pats. Geteborgo „Chalmers“ universiteto tyrėjai atliko eksperimentą, kurio tikslas buvo įvertinti, kaip gerai žmonės gali nustatyti elektromobilių su AVAS skleidžiamo garso kryptį.
Ir rezultatai šokiruoja. Paaiškėjo, kad net jei garsas girdimas, pėstieji negali pasakyti, iš kur jis sklinda. Dar blogiau, kai dalyvauja keli elektromobiliai, orientuotis tampa dar sunkiau.
Tyrimo detalės
Tyrime dalyvavo 55 asmenys, daugiausia studentai ir universiteto darbuotojai. Buvo lyginami keli įspėjamųjų garsų tipai: nuo paprasto šnypštimo iki moduliuotų tonų derinių.
Garsai buvo transliuojami iš skirtingų krypčių, o dalyviai turėjo nustatyti jų šaltinį. 52 tyrimo dalyviai pateikė galutinius duomenis (3 buvo pašalinti dėl per didelio netikslumo).
Vidaus degimo varikliais varomų automobilių kryptį atspėjo praktiškai visi. Tačiau elektromobilių – tik dalis. Kuo daugiau transporto vienetų dalyvavo eksperimente, tuo blogesni tapo rezultatai.
Pasak vieno iš tyrimo autorių Leono Mellerio, reikalavimuose elektromobiliams trūksta svarbiausio – kryptingumo. Dabar sistema tiesiog generuoja garsą, bet nenumatyta, kad tas garsas padėtų suprasti, kiek automobilių artėja ir iš kur jie važiuoja.
Pavojaus mastas
Tyrimo dalyvių amžiaus vidurkis – 25,5 metų. Tai reiškia, kad testai buvo atlikti su palyginti greitai reaguojančiais ir sveikais žmonėmis. Bet Europos visuomenė sparčiai sensta.
Su amžiumi blogėja ir rega, ir klausa, ir reakcijos greitis. Jeigu net jauni žmonės painiojasi elektromobilių skleidžiamuose garsuose, kas laukia vyresnio amžiaus pėsčiųjų?
Ką daryti?
Kol kas aiškaus atsakymo nėra. Mokslininkai siūlo keisti AVAS reikalavimus – garsai turi būti ne tik girdimi, bet ir kryptiniai. Taip pat siūloma tobulinti garsų įvairovę, kad būtų galima tiksliai atpažinti transporto priemonės buvimo vietą.
Alternatyva yra papildomos šviesos, radarai ar išmanūs pėsčiųjų perspėjimo įrenginiai miestuose.
Elektromobilių revoliucija yra neišvengiama, tačiau kartu su ja ateina nauji iššūkiai. Technologinis progresas turi ne tik pagerinti gyvenimą, bet ir užtikrinti visų saugumą.
Jei ignoruosime tylaus pavojaus problemą, galime susidurti su naujomis nelaimių bangomis. Todėl šiandien yra pats metas išgirsti tai, kas dar per tylu.
