Kas būtų, jei Titanikas būtų turėjęs daugiau gelbėjimosi valčių, jei būtų plaukę mažiau keleivių, o dieną prieš lemtingą kelionę būtų įvykę laivo įgulos mokymai? Istorija mus moko, jog tikintis geriausio reikia ruoštis blogiausiam. Šiandien Lietuvai žengiant į naują energetikos erą, ekspertai pabrėžia – šiais pokyčių laikais būtina atlikti visus namų darbus.
 Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr. |
|---|
Kas būtų, jei Titanikas būtų turėjęs daugiau gelbėjimosi valčių, jei būtų plaukę mažiau keleivių, o dieną prieš lemtingą kelionę būtų įvykę laivo įgulos mokymai? Istorija mus moko, jog tikintis geriausio reikia ruoštis blogiausiam. Šiandien Lietuvai žengiant į naują energetikos erą, ekspertai pabrėžia – šiais pokyčių laikais būtina atlikti visus namų darbus, jog dėl aplaidumo ar pigesnio rezultato siekio Lietuvos energetikos sektoriaus neištiktų Titaniko likimas.
Paskutinį vasaros savaitgalį Vilniuje vykusiame diskusijų festivalyje „Būtent!“ Lietuvos energetikos ekspertai diskusiją pradėjo klausimu – kas bendro tarp energetikos ir Titaniko? O gal vis dėlto nieko?
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog sąlyčio taškų nėra, pasak diskusiją moderavusio Kauno technologijos universiteto (KTU) docento praktiko ir Europos energetikos eksperto Daivio Virbicko, svarbu prisiminti ne Titaniko skendimą, bet prieš tai padarytas klaidas, iš kurių šiandien, konstruodami ne laivą, bet šalies energetikos ateitį, turime pasimokyti.
„To meto žiniasklaidoje Titanikas pieštas kaip didelis, greitas, patikimas, net neskęstantis laineris. Tačiau specialistai, dar jį statant, buvo kitokios nuomonės – jie įspėjo dėl per mažo gelbėjimosi valčių kiekio, per didelio svorio, prastos projektavimo kontrolės, neapmokytos įgulos. To pasekmė – 1500 aukų“, – priminė D. Virbickas. Tad šiandien, žvelgdami į Lietuvos energetikos ateitį, diskusijos dalyviai pabrėžė – svarbu aiškiai įvardinti mūsų energetikos sistemoje žiojėjančias spragas.
Kokius nerimo ženklus šiandien mato Lietuvos energetikos ekspertai? Ką mūsų šaliai atneš artėjantys energetikos sektoriaus pokyčiai ir kaip galime jiems pasiruošti?
Gesiname gaisrus be tinkamo plano
Pastaraisiais metais, ekspertų teigimu, ryškėja susirūpinimą kelianti tendencija – dėl ribotos paklausos lėtėja atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtra. Šiandien šalies viduje nebeturime pakankamai elektros energijos vartotojų, o jai eksportuoti – trūksta jungčių su užsienio šalimis.
„Taip pat pasigendame ir dėmesio kibernetiniam energetikos sistemų saugumui ir patikimumui. Čia susiduriame su analogiška situacija kaip ir Titanikas su gelbėjimosi valtimis – kiekvienas saugumo garantas kainuoja, o tai neišvengiamai mažina investicinį patrauklumą“, – teigė D. Virbickas.
Kyla natūralus klausimas – kaip paskatinti šio sektoriaus proveržį šalyje? Anot KTU profesoriaus ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) direktoriaus dr. Sauliaus Gudžiaus, visų pirma būtina suprasti, kokios klaidos lėmė problemas, su kuriomis susiduria šiandienos energetikos sektoriaus.
„Pirmiausiai turime savęs paklausti, kodėl atsiranda tie „ledkalniai“ mūsų sistemoje ir ką reikėtų daryti, jog netektų toliau gesinti sistemos gaisru, o galėtume sėkmingai vystyti tiek atsinaujinančią, tiek neatsinaujinančią energetiką“, – diskusijos metu pabrėžė KTU profesorius. Pasak jo, randantis naujo energetikos sektoriaus bumo apraiškoms – artėjant kaupiklių erai – negalime kliautis praeityje pasiteisinusiais principais – būtini naujausi duomenų analizės metodai ir specialistai, gebantys tuos duomenis valdyti. To, pasak profesoriaus, trūko saulės energetikos plėtros įkarštyje, dėl ko šiandien tenka susidurti su lėtėjančiais jos vystymosi tempais.
„Kaupikliai mūsų sistemai gali atnešti daug naudos, bet tik jeigu jie bus tinkamo pajėgumo ir pastatyti tinkamoje vietoje. Tačiau, jeigu mes nesugebėsime tam laiku pasiruošti, atsidursime tokioje pačioje situacijoje kaip ir su saulės energetika, – teigė prof. S. Gudžius. – Mokslo pažanga, jaunų specialistų ugdymas, investicijų pritraukimas ir yra tas raktas, kuris leistų ne spręsti klaidas, o natūraliai augti su tuo, kaip vystosi mūsų energetinė sistema.“
Su didžiule pažanga ir nauji iššūkiai
Diskusijoje dalyvavęs „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas ir KTU alumnas Paulius Kozlovas pabrėžė, jog, nepaisant šiandien kylančių iššūkių, Lietuvos atsinaujinančios energetikos sektoriaus pažanga – stulbinanti.
„Per pusantrų metų mūsų gaminamos atsinaujinančios energetikos kiekiai padvigubėjo, – pabrėžė P. Kozlovas. – Palyginti, uždarius Ignalinos atominę elektrinę Lietuva pasigamindavo vos 20 proc. sau reikalingos energijos kiekio – tuomet mes buvome chroniškai energiją importuojanti šalis, su vienu prasčiausių rodiklių Europoje. Šiandien mes patys patenkiname apie 70 proc. savo šalies energijos poreikių, o kai kuriais mėnesiais šis rodiklis siekia beveik 100 proc.”
Visgi, ekspertas pabrėžė, šandien pereinant nuo centralizuotos į decentralizuotą AEI grįstą sistemą, kyla unikalių iššūkių. Vienas didžiausių – pastovaus elektros energijos srauto užtikrinimas, nepaisant nei gamtinių sąlygų, nei nenumatytų sistemos gedimų.
„Mes, kaip operatorius, siekiame užtikrinti nuolatinį elektros tiekimą vartotojams įvairiais režimais, jog netektų susidurti su tokiais atvejais kaip Ispanijoje, kuomet, nutrūkus elektros tiekimui, šalyje stojo gyvenimas“, – aiškino P. Kozlovas. Tačiau, anot jo, siekiant išlaikyti mūsų regiono konkurencingumą bei energetikos sistemos stabilumą, tam neskiriant beprotiškų kaštų, būtina mažinti tiek elektros vartojimo, tiek jos gamybos pikų skaičių – žinoma, ne paties vartojimo sąskaita.
„Energetikoje yra įvairių būdų tai padaryti, pavyzdžiui pramoniniai įrenginiai, kurie vartoja energiją be žmogaus intervencijos – juos galima programuoti ir nustatyti energijos vartojimo kiekius. Tai jau yra daroma, bet manome, kad šis procesas galėtų vykti greičiau. Toks sistemos lankstumas, atsiradęs dėl vartojimo lankstumo ar kaupiklių, labai reikšmingai mažintų stresines situacijas, tenkančias operatoriui. Tai savo ruožtu padėtų užtikrinti nuolatinį elektros tiekimą vartotojams“, – teigė jis.
Vartojimas – būtina sąlyga
Elektros perdavimo jungtys, ekspertų teigimu, – tai dar vienas potencialus vidaus energetikos sistemų stabilumo garantas. Viena tokių jungčių – su Švedija – jau dešimtmetį tarnauja Lietuvai kaip pigios elektros energijos importo šaltinis. 2030 m., planuojama, elektros perdavimo jungtis atsiras ir tarp Lietuvos bei Lenkijos.
„Ar ši jungtis galėtų paskatinti AEI Lietuvoje plėtrą? Manau, kad taip. Lenkija yra chroniškai brangi šalis ir didžiąją dalį energijos per tokias jungtis ji importuoja, – kalbėjo P. Kozlovas. – Mums, iš esmės, tokios jungtys yra pozityvus dalykas. Integruoti energetiką yra gerai, nes ji yra brangiausia tuomet, kai mažoje sistemoje reikia užtikrinti jos stabilumą. Baltijos šalys yra maža sistema, tad jei neturėtume jungčių, už elektrą tikrai mokėtume visai kitas sumas.“
Kalbėdamas apie reguliacines priemones, skatinančias vidaus energijos vartojimą ir investicijų pritraukimą, Lietuvos Respublikos energetikos viceministras Airidas Daukšas išskyrė sprendimą Europos Sąjungos direktyvą dėl atsinaujinančių išteklių perkelti į nacionalinę teisę. Pasak jo, žengus šį žingsnį buvo parengta Paspartintos atsinaujinančių išteklių energijos plėtros zonų reguliavimo koncepcija, leisianti jau kitąmet parengti visos Lietuvos žemėlapį, aiškiai nurodantį, kuriose šalies vietose tikslingiausia vystyti atsinaujinančią energetiką. Pasak viceministro, rengiant žemėlapį planuojama įtraukti visas suinteresuotas šalis – tiek savivaldybes, tiek vietos bendruomenes –, o galutinė jo versija bus vieša ir prieinama visiems.
„Jau šiandien esame sukūrę, mano nuomone, gana palankią reguliacinę aplinką tiek gamintojams, tiek vystytojams, kurie yra pasiryžę investuoti ir plėtoti atsinaujinančios energetikos pajėgumus Lietuvoje, – kalbėjo A. Daukšas. – O su šiuo žemėlapiu valstybė iš savo pusės jau bus padariusi tam tikrus namų darbus – kas susiję su aplinkos vertinimo procedūromis, dokumentacija – tad, plačiąja prasme, vystytojui beliks ateiti ir statyti tuos pajėgumus mūsų šalyje. Žinoma, jei elektros tinkle bus laisvų pralaidumų.“
Tuo pačiu, viceministras pabrėžė, jog kalbant apie atsinaujinančios energetikos gamybą, būtina akcentuoti ir jos vartojimą. „Kuo daugiau suvartosime elektros energijos, tuo daugiau galėsime jos pagaminti, o vystytojai turės daugiau galimybių statyti naujas elektrines“, – pabrėžė jis.
Nauji duomenų centrai, elektrolizės ir vandenilio pramonės vystymas yra tai, kas galėtų sukurti didesnį elektros poreikį Lietuvoje bei taip skatinti atsinaujinančios energetikos plėtrą šalyje. Tad investicijos į šių sektorių įmonių pritraukimą, pasak A. Daukšo, yra vienas svarbiausių akcentų, kuriant ateities energetikos pramonę.
