Ar savivaldžiai automobiliai taps realybe? Ir kaip turės pasikeisti žmonių požiūris, kad autonominius automobilius priimtų plačioji visuomenė? Šiuos ir kitus klausimus nagrinėja „Audi“ tyrimas „SocAlty“, parengtas bendradarbiaujant su 19 šios srities ekspertų.
Ar savivaldžiai automobiliai taps realybe? Ir kaip turės pasikeisti žmonių požiūris, kad autonominius automobilius priimtų plačioji visuomenė? Šiuos ir kitus klausimus nagrinėja „Audi“ tyrimas „SocAlty“, parengtas bendradarbiaujant su 19 šios srities ekspertų. Jis aprėpia tokias temas, kaip teisė, etika ir duomenys, o taip pat paneigia plačiausiai pasklidusius mitus apie autonominį vairavimą.
Mitas nr. 1: savivaldžiai automobiliai bus tokie pat, kaip įprasti, tik be vairuotojų
Elektromobilių įveikiamam atstumui didžiausią įtaką turi aerodinaminės savybės, jos ir toliau atliks svarbiausią vaidmenį kuriant jų dizainą. Taigi, didėjant automobilių ir kitų transporto priemonių autonomijai, jų išvaizda kardinaliai nesikeis. Daugiau dėmesio dizaineriai skirs salonui, pirmenybę teikdami keleivių patogumui, tad kai kuriais atvejais jų sėdynės nebūtinai bus nukreiptos važiavimo kryptimi.
Mitas nr. 2: kai tik bus išvystyta reikiama programinė įranga, autonominiais automobiliais bus galima nuvažiuoti bet kur
Patikima ir visapusiškai saugi programinė įranga reikalinga ne tik automobilyje, bet ir gatvėse bei keliuose. Tai smarkiai pakeis vaizdą miestuose: jų infrastruktūra turės būti išplėsta, įtraukiant išmaniuosius šviesoforus ir eismo jutiklius. Miestai turės tapti labiau skaitmeniniai, kad užtikrintų reikiamą ekosistemą augančiam autonominių automobilių skaičiui. Dėl to miestai taps saugesni ir laisvesni – idealiu atveju, transporto eismas turėtų vykti be trikdžių ir spūsčių.
Mitas nr. 3: dėl savivaldžių automobilių vairuoti bus ne taip smagu
Šis mitas kelia didžiulį – ir visiškai suprantamą – vairuotojų pasipiktinimą: jie nenori būti tik pasyvūs keleiviai. Kai kurie automobilių mėgėjai baiminasi, kad nebegalės važiuoti iš vieno miesto į kitą ir mėgautis vairavimo malonumu.
Tačiau tai negresia: joks gamintojas neatims iš savo klientų galimybės patiems vairuoti savo automobilį, jei tik jie to pageidauja. Ateityje automobilių savininkai ir toliau galės rinktis, vairuoti patiems ar perleisti valdymą automobilio sistemoms, ypač patekus į tokias erzinančias situacijas, kaip judanti spūstis autostradoje.
Mitas nr. 4: į savivaldžius automobilius gali įsilaužti programišiai
Netiesa. Savivaldžiai automobiliai bus ne labiau pažeidžiami nei įprasti. Žinoma, gamintojai supranta, kad įsilaužimas į saugumą užtikrinančias sistemas gali turėti rimtesnių pasekmių, todėl nuolat tobulina jų apsaugą nuo įsilaužėlių ir gerina apsaugos mechanizmus tiek pačiame automobilyje, tiek išorinėse sistemose. Automobiliams tampant vis junglesniems, reikės įdėti vis daugiau pastangų tam, kad būtų užtikrintas jų kibernetinis saugumas.
Mitas nr. 5: savivaldžiams automobiliams reikės mažiau parkavimo vietų
Parkavimo vietų savivaldžiams automobiliams reikės ne mažiau, tačiau jie jas naudos efektyviau. Be to, jei augs automobilių dalinimosi paslaugų populiarumas, didmiesčiuose jų kiekiai gali sumažėti. Verta žinoti: Vokietijos aplinkos agentūros duomenimis, šiandien nuosavais automobiliais vidutiniškai keliaujama vos 1 valandą per dieną.
Mitas nr. 6: technologijos jau išvystytos, bet vėluoja teisės aktai
Dar nuo 2017 metų autonominėms vairavimo sistemoms tam tikromis aplinkybėmis leidžiama imtis veiksmų, kuriuos iki tol privalėjo atlikti žmonės (SAE 3 lygis). Pernai birželį parengtos gairės dėl galimybės suteikti teisę autonominėms transporto priemonėms (4 ir aukštesnio lygio) reguliariai dalyvauti eisme, tiesa, tik ribota apimtimi (pvz., nustatytais maršrutais važinėjantys autobusai). Tai pirmas žingsnis visapusiško reguliavimo link, prie kurio šiuo metu intensyviai dirbama. Paprastai sakant, teisės aktus priimančios institucijos neblokuoja vystymosi – tiesiog laikomasi kertinės nuostatos, kad svarbiausia saugumas.
Mitas nr. 7: kraštutiniais atvejais autonominiai automobiliai spręs, kas gyvens, o kas mirs
Kalbant apie autonominį vairavimą, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, situacija tokia: sprendžia ne automobilis, o žmonės, kurie jį suprogramuoja. Transporto priemonė tik atlieka tai, kas aprašyta programinėje įrangoje. Be to, kaip rodo tyrimai, automobiliai kur kas rečiau daro žmogiškąsias klaidas, pavyzdžiui, jie nepavargsta ir jų reakcija nesulėtėja net per pačias ilgiausias keliones.
„Audi“ tyrime dalyvavusių ekspertų teigimu, svarbiausia, kad ši nuostata nesikeistų: savivaldis automobilis turi tik vadovautis užprogramuotomis instrukcijomis, jis negali jų pats interpretuoti ir priimti sprendimų.
Mitas nr. 8: savivaldžių automobilių technologijos bus tokios brangios, kad jas galės įpirkti tik nedidelė dalis žmonių
Autonominių vairavimo technologijų vystymas reikalauja didžiulių investicijų, todėl trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu tai turi įtaką gamybos kaštams. Tačiau ilguoju laikotarpiu, t.y. pasiruošus savivaldžių automobilių masinei gamybai ir amortizavus vystymo kaštus, kainos kris. Maža to, žadamas didesnis saugumas keliuose leis gerokai sumažinti šių automobilių patiriamą žalą. Dėl to, tikėtina, mažės jų remonto ir draudimo kaštai. Dar vienas svarbus faktorius yra prognozuojami mobilumo pokyčiai: didmiesčiuose dalis autonominių transporto priemonių priklausys ne žmonėms, o paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, dalinimosi platformoms. Augantis automobilių naudojimo efektyvumas taip pat leis mažinti kaštus.
