Nėra kitos tokios transporto sektoriaus organizacijos, kuri taip nuosekliai ir kryptingai diktuotų saugumo standartus, kaip tai daro „Euro NCAP“. Jos nuolat evoliucionuojanti Europos naujų automobilių vertinimo programa yra varomoji jėga, verčianti gamintojus tobulėti. Siekiamybė – penkios žvaigždutės – tampa realybe tik tiems prekių ženklams, kurie savo automobiliuose harmoningai suderina efektyviai veikiančias pasyviojo ir aktyviojo saugumo sistemas.
Nėra kitos tokios transporto sektoriaus organizacijos, kuri taip nuosekliai ir kryptingai diktuotų saugumo standartus, kaip tai daro „Euro NCAP“. Jos nuolat evoliucionuojanti Europos naujų automobilių vertinimo programa yra varomoji jėga, verčianti gamintojus tobulėti. Siekiamybė – penkios žvaigždutės – tampa realybe tik tiems prekių ženklams, kurie savo automobiliuose harmoningai suderina efektyviai veikiančias pasyviojo ir aktyviojo saugumo sistemas. Šis vartotojams skirtas orientyras lieka nepajudamas vykstant elektrifikacijai ir rinkai pildantis naujais žaidėjais.
Asociatyvi „Shutterstock“ nuotr.
Griežtėjant ir gausėjant saugumo reikalavimams, pelnyti maksimalų įvertinimą netgi vienam modeliui – jau geras rezultatas, tačiau yra gamintojų, demonstruojančių nepriekaištingus visos gamos rezultatus. Pavyzdžiui, šį statusą toliau išlaiko bendrovė CUPRA, nes naujasis jos miesto visureigis „Terramar“ neseniai nurėškė penkias žvaigždutes.
Maksimalų saugumo reitingą anksčiau jau yra pelnę kiti ispaniškojo prekių ženklo modeliai – „Tavascan“, „Born“, „Formentor“ ir „Leon“. Kompaniją šioje išskirtinėje draugijoje palaiko tokie gamintojai, kaip „Volvo“ ir „Škoda“.
Verta pasidomėti plačiau
Prisitaikyti prie besikeičiančių „Euro NCAP“ reikalavimų pavyksta ne visiems. Žvengiant į šiais ir praėjusiais metais atliktus itin populiaraus tarp europiečių vidutinio dydžio miesto visureigių segmento saugumo testus greta „CUPRA Terramar“ galima išskirti labai gerus „Porsche Macan“ ir „Toyota C-HR“ rezultatus. Savo ruožtu tokiems modeliams, kaip „Honda CR-V“ ar „Renault Captur“, pavyko gauti tik keturias žvaigždutes. Didžiausia problema pastariesiems – nepakankamas bazinės komplektacijos modelių pagalbinių sistemų efektyvumas.
Automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas pažymi, kad kol gamintojai džiaugiasi gautais penkių žvaigždučių saugumo įvertinimais, labai naudinga papildomai pasidomėti išsamesne „Euro NCAP“ tinklalapyje pateikiama informacija ir sužinoti, ką jie reiškia.
„Penkios žvaigždutės – ilgą laiką naudojamas ir vartotojams lengvai suprantamas rodiklis. Vis dėlto metams bėgant išsiplėtė vertinamų kategorijų skaičius ir kito jų įtaka galutinį rezultatą lemiantiems koeficientams, tad šis įvertinimas jau nebėra toks vienalytis. Dabar tapo prasminga jį išskaidyti ir peržvelgti skirtingų kategorijų rezultatus“, – komentuoja pašnekovas.
Pavyzdžiui, galima atkreipti dėmesį į ypač aukštus minėtojo „CUPRA Terramar“ suaugusių keleivių (89 proc.) ir vaikų (87 proc.) saugumo vertinimus. Šiais pasyviojo saugumo rodikliais šis SUV aplenkė tokius modelius, kaip „Lexus LBX“ (82 ir 83 proc.) arba „Volvo EX30“ (88 ir 85 proc.). Kiek netikėtai šiame segmente geriausiai įvertintas kinų „Zeekr X“ modelis: jis surinko 91 ir 90 proc. pasyviojo saugumo balų ir nežymiai pranoko sportiškąjį „Porsche Macan“ (90 ir 90 proc.).
Aktyviajam saugumui – vis daugiau dėmesio
J. Lengvinas primena, kad „Euro NCAP“ dabar įtraukia ir pagalbinių sistemų efektyvumo vertinimus, o tai greta pasyviojo saugumo leidžia gana objektyviai įvertinti ir aktyvųjį. Anot apžvalgininko, paprastai tariant, kiekvienam vartotojui tapo lengvai prieinama informacija ne tik apie apsaugą įvykus eismo įvykiams, bet ir galimybes jų išvengti.
Pernai vidutinio dydžio SUV segmente geriausiai buvo įvertintas „Zeekr X“ (83 proc.) ir „Volvo EX30“ (80 proc.) pagalbinių sistemų veikimas. Į pirmąjį penketuką taip pat pateko „Toyota CH-R“ (79 proc.) ir „CUPRA Tavascan“ (79 proc.). Galimas ir santykinis „Honda CR-V“ įtraukimas į lyderių grupę, tačiau šis modelis tą patį 79 proc. pagalbinių sistemų efektyvumą pasiekė tik su papildomos saugumo įrangos paketu.
„Euro NCAP“ testų rezultatai, anot J. Lengvino, itin naudingi žvalgantis į Europoje debiutuojančius Kinijos prekių ženklų automobilius arba naujus ekonominės klasės modelius.
„Penkios žvaigždutės tokiais atvejais suteikia daugiau pasitikėjimo nepažįstamu gamintoju ar kilometrų išbandymo dar nelaikiusiu modeliu. O prastas saugumo įvertinimas turi priešingą efektą“, – paaiškina apžvalgininkas.
Įdomu tai, kad kinų gamintojai į Europą ateina vis geriau pasiruošę. Šių metų „Euro NCAP“ bandymuose šeimos automobilių kategorijoje, apimančioje C segmento hečbekus, vidutinio dydžio sedanus, universalus, miesto visureigius ir vienatūrius, tarp saugumo lyderių atsirado ir naujų rinkos dalyvių. Šalia „Polestar 3“ bei „Audi A6 e-tron“ aukščiausią įvertinimą pelnė ir elektriniai miesto visureigiai „Geely EX5“ bei „BYD Sealion 7“. Į šią grupę taip pat pateko įkraunamasis hibridas „CUPRA Terramar“.
Metodika nuolat adaptuojama
EuroNCAP bandymai. „Shutterstock“ nuotr.
„Euro NCAP“ toliau griežtina saugumo reikalavimus. 2025 m. dar tiksliau apibrėžtos keleivių atskirų kūno dalių judesių ribinės vertės, įvestos privalomos gelbėjimo tarnyboms skirtos techninės diagramos visomis Europos Sąjungos kalbomis ir netgi atliekami panardinimo bandymai, kurių metu nustatoma, ar nustatytą laiką užtikrintai veiks atitinkamos elektros sistemos ir galės išlipti keleiviai. Permainų atsirado ir kitose kategorijose: per naujus pėsčiųjų apsaugos bandymus realistiškiau įvertinami smūgiai kojoms.
Per pastaruosius penkerius metus saugumo bandymų metodikoje pokyčių būta ir daugiau. „Euro NCAP“ pradėjo tikrinti privalomomis tapusių automatinio pagalbos iškvietimo sistemų veikimą, akumuliatorių ir aukštos įtampos sistemų atjungimą įvykus avarijai, o plintant autonominio vairavimo funkcijoms imtas stebėti vairuotojų įsitraukimas į automobilio valdymą.
Siekiant kuo nuodugniau patikrinti automatines avarinio stabdymo sistemas, įtraukta naujų situacijų įveikiant sankryžas ir atpažįstant dviratininkus. Įrangai tobulėjant atsirado ir dar sudėtingesnių scenarijų: įvertinama, ar ji reaguoja į vaikus, išbėgančius iš už kliūties, patikrinama, kaip sistemos veikia blogo matomumo sąlygomis.
Nustatyti ir nauji reikalavimai pasyviojo saugumo priemonėms. Pavyzdžiui, pradėta tikrinti gale sėdintiems keleiviams galvomis susidaužti neleidžianti centrinė oro pagalvė.
