Nuo pat atsiradimo elektromobiliai buvo apipinti daugybe mitų ir klausimų. Vairuotojų spėlionės aprėpė įvairialypį spektrą: nuo svarstymų apie iš tikrųjų galimus nuvažiuoti atstumus iki nuogąstavimų, kad sugedę elektriniai modeliai yra nepataisomi. Tuo metu skeptikai kėlė elektra varomo transporto koncepcijos pamatus drebinantį klausimą – ar tikrai elektromobiliai yra tokie ekologiški, kad galėtų tvariai pakeisti vidaus degimo varikliais pagrįstą susisiekimo modelį? Kaip yra iš tikrųjų?
Nuo pat atsiradimo elektromobiliai buvo apipinti daugybe mitų ir klausimų. Vairuotojų spėlionės aprėpė įvairialypį spektrą: nuo svarstymų apie iš tikrųjų galimus nuvažiuoti atstumus iki nuogąstavimų, kad sugedę elektriniai modeliai yra nepataisomi. Tuo metu skeptikai kėlė elektra varomo transporto koncepcijos pamatus drebinantį klausimą – ar tikrai elektromobiliai yra tokie ekologiški, kad galėtų tvariai pakeisti vidaus degimo varikliais pagrįstą susisiekimo modelį? Kaip yra iš tikrųjų?
Tvarumas ir transportas („Shutterstock“ nuotr.)
Vertinamas visas gyvavimo ciklas
„Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos nuolatinis narys Egidijus Babelis atkreipia dėmesį, kad vertinant elektromobilių taršos pėdsaką reikia atskirti keletą jų gyvavimo etapų ir aiškiai suprasti kiekvieno iš jų svorį bendrame vertinime. Specialisto teigimu, elektromobilių gamyba iš tiesų taršesnė nei automobilių su vidaus degimo varikliais. Taip yra jau vien dėl to, kad jų baterijose naudojama daugiau medžiagų, kurių išgavimas dar nėra toks tvarus, kokio siekiama.
„Visų be išimties automobilių gamybai naudojamas plienas ir aliuminis, kuriems išgauti suvartojama daug energijos. Kalbant apie elektromobilius, daugiausia žalos padaroma kasant retuosius metalus, reikalingus jų baterijoms. Taip pat nemaža dalis kritikos tenka dėl dar neišvystytų baterijų perdirbimo technologijų. Tačiau įvairūs tyrimai rodo, kad vertinti reikia ne pavienį elektromobilio gyvavimo etapą, o jų visumą. Visas įdomumas prasideda elektromobiliui išvažiavus iš gamyklos“, – dėsto pašnekovas.
Pro gamyklų vartus į kelius išriedėję automobiliai su vidaus degimo varikliais tampa nepalyginti taršesni už elektromobilius ir pastarieji gana greitai susigrąžina ekologiškumo čempionų etiketę. Palyginkime: nė vienas elektromobilis, net prabangiausias limuzinas „Mercedes-Benz EQS“, važiuodamas į aplinką neišmeta nė gramo anglies dvideginio.
Tuo metu net ir mažyčio hibridinio automobiliuko „Toyota Yaris“ išmetalų norma siekia 87–112 g/km CO2. Kuo daugiau kilometrų nuvažiuojama, tuo labiau elektromobilio pranašumas atvirkštinėse CO2 lenktynėse išauga.
Europos Parlamento duomenimis, elektromobiliai yra taršesni vertinant tik gamybos ir utilizavimo etapus. Tačiau, atsižvelgiant į vidutinį Europos Sąjungos energijos šaltinių derinį, per visą gyvavimo ciklą elektriniai automobiliai teršia mažiau nei varomi vidaus degimo varikliais, o ateityje, tikėtina, šis skirtumas tik didės.
2021 m. Tarptautinės švaraus transporto tarybos (ICCT) atlikto tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad Europos valstybėse elektromobilių paliekamas anglies dvideginio pėdsakas, vertinant visą transporto priemonių gyvavimo ciklą, yra 66–69 proc. mažesnis nei automobilių su vidaus degimo varikliais. Šis skaičius kyla iki 80 proc., jei elektromobilių baterijose naudojama iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta energija.
Daugiau ekologijos? Daugiau elektromobilių
Gamintojai nuolat spaudžiami mažinti bendrą savo produkcijos taršą. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos šalyse šiemet įsigaliojo reikalavimas, kad kiekvieno gamintojo naujų lengvųjų automobilių bendra CO2 tarša neviršytų 93,6 g/km vidurkio, antraip bendrovėms bus skiriamos solidžios baudos: už kiekvieną viršytą gramą teks sumokėti 95 eurus. Štai „Mercedes-Benz“ numato šiemet pasiekti 91 g/km CO2 produkcijos vidurkį, „Volvo“ – iki 90 g/km, o „Stellantis“ – iki 97 g/km.
Pažangūs ir didelę inžinerinę patirtį sukaupę gamintojai šį klausimą sprendžia greitai plėsdami savo elektromobilių pasiūlą. Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“ yra vienas retų prekių ženklų, kurie greta vidaus degimo varikliais varomų modelių gali pasiūlyti kone kiekvieno iš jų versiją su elektros pavara – nuo populiariausiųjų miesto visureigių EQA ar EQB iki verslo klasės sedano EQE ar net lengvųjų komercinių modelių.
Balansą tarp vidaus degimo variklių ir elektros pavaros dabar skuba pasiekti vis daugiau gamintojų: nuo „Audi“ iki „Peugeot“. Kitas pavyzdys – bendrovė „Jaguar“ apskritai nutraukė modelių su vidaus degimo varikliais gamybą ir nusprendė sugrįžti į rinką tik su elektromobiliais.
E. Babelis atkreipia dėmesį, kad elektromobilio tarša išvažiavus iš gamyklos vis dar galima ir priklauso nuo savininko sąmoningumo. Tai lems, iš ko pagamintą elektros energiją jis naudos baterijoms įkrauti.
„Atitinkamai galima perskaičiuoti, kaip greitai elektromobilių tarša pralenkia iškastiniu kuru varomus modelius, skaičiuojant gyvavimo ciklą kartu su gamyba. Pavyzdžiui, švarią hidroelektrinėse pagamintą elektrą naudojančioje Norvegijoje gamybos taršos skirtumas gali būti eliminuotas ir nuvažiavus vos keliolika tūkstančių kilometrų. Lenkijoje, kuri kietą kurą degina, tai užtruks ilgiau, bet vis vien tam nereikės įveikti 200 tūkst. kilometrų“, – skirtumą paaiškina žinovas.
Anot jo, mūsų kraštuose dauguma elektromobilių savininkų gyvena nuosavuose namuose, ant kurių stogų populiaru įsirengti saulės elektrines. O tuomet į baterijas keliauja ne tik švari, bet ir pigi elektros energija.
„Nes taip gerokai labiau apsimoka naudotis elektromobiliu. Aišku, dauguma skaičiuoja finansinę naudą, tačiau tai yra ir didelė ekologinė nauda, nes tuomet elektromobilis pagal taršą susilygina su tradiciniu automobiliu labai greitai ir vėliau jį palieka labai toli už nugaros“, – apibendrina pašnekovas.
Dėmesys medžiagoms
Specialisto teigimu, dar viena sritis, kurioje automobilių gamintojai itin pasitempę, yra tvaresnių medžiagų naudojimas gamyboje. Tai ypač pasakytina apie transporto priemonių salonus. Anot E. Babelio, gamintojai seka madas, tad salonus, įvairias detales gamina iš perdirbtų medžiagų, o sukuriami audiniai ar jų mišiniai vėliau taip pat turi būti nesunkiai perdirbami.
Štai bendrovė „Kia“ savo transporto priemonių salonuose plastikines detales ėmė keisti alternatyvomis iš bioplastiko, pagaminto iš augalinio aliejaus, cukranendrių ar pjuvenų atliekų. „Tesla“ ar „Ford“ elektromobilių salonus dekoruoja augalinės kilmės oda. „Mercedes-Benz“ savo automobiliuose naudoja aukštos kokybės apmušalus, sukurtus iš visiškai perdirbtų PET butelių, o kojų kilimėliai padaryti iš perdirbtų žvejybos tinklų.
Dar įdomesnį sumanymą Vokietijos gamintojas įgyvendina pasitelkdamas įvairius plastikus, kartoną bei kitas medžiagas. Iš jų pagaminta tvari medžiaga EQA ir EQB elektromobiliuose pakeičia tradicines plastikines detales.
Nuo 2025 m. „Mercedes-Benz“ taip pat naudos plieną, kurio gamyboje taršią anglį keičia vandenilis, be to, įmonė didelį dėmesį skiria biotechnologijoms, nes jos suteikia milžinišką potencialą palaipsniui eliminuoti naftos pagrindu pagamintas ir gyvūninės kilmės medžiagas.
