Didelių išlaidų už elektrą vengiantys ir prie aplinkos tausojimo prisidėti norintys gyventojai keičia požiūrį ne tik į saulės generuojamą energiją, bet ir į jos kaupimą savo reikmėms. Skaičiuojama, kad 2021 m. Europoje iš 10-ties individualių namų, įsirengusių saulės elektrines, beveik 3 įsirengė ir elektros energiją surenkančius kaupiklius, dar vadinamus saulės baterijomis, o bendra Europoje įrengtų buitinių energijos kaupiklių talpa siekė 5,2 gigavatvalandžių.
Didelių išlaidų už elektrą vengiantys ir prie aplinkos tausojimo prisidėti norintys gyventojai keičia požiūrį ne tik į saulės generuojamą energiją, bet ir į jos kaupimą savo reikmėms. Skaičiuojama, kad 2021 m. Europoje iš 10-ties individualių namų, įsirengusių saulės elektrines, beveik 3 įsirengė ir elektros energiją surenkančius kaupiklius, dar vadinamus saulės baterijomis, o bendra Europoje įrengtų buitinių energijos kaupiklių talpa siekė 5,2 gigavatvalandžių (GWh), arba 70 proc. daugiau nei 2020 m. Tiesa, labiausiai šiuos rodiklius gerina penkios lyderiaujančios Europos šalys, tuo tarpu kitose, tarp jų ir Lietuvoje, saulės baterijų rinka tebėra ankstyvosios plėtros stadijos.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Italijoje ar Austrijoje, saulės baterijos jau yra gerokai paplitusios ir tapusios savaime suprantamu priedu prie saulės elektrinės. Vis daugiau gyventojų montuodami saulės elektrines jas įsirengia su atitinkamais priedais, nes galvoja ir apie energijos kaupiklius. Deja, bet Lietuvoje tai kol kas yra išskirtinė ar prestižinė prekė. Šie įrenginiai brangūs, be to, trūksta aktyvesnio informavimo apie jų veikimą, privalumus ir naudą, todėl jie mums dar atrodo svetimi“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės produktų vystymo vadovė Domantė Navarskaitė.
Remiantis Europos saulės baterijų rinkos apžvalgos, parengtos Europos saulės energijos įmones vienijančios asociacijos „SolarPower Europe“ duomenimis, regione pagal buitinių energijos kaupiklių skaičių pirmauja Vokietija, kuriai 2021 m. atiteko 59 proc. visos Europoje įrengtų baterijų talpos. Šioje šalyje 2021 m. buvo įrengta apie 150 tūkst. buitinių energijos kaupiklių, bendra jų talpa sudarė 1,3 GWh.
Antroje vietoje liko Italija su 14 proc. visos Europoje įrengtų baterijų talpos. Trečią ir ketvirtą vietas pasidalijo Austrija ir Didžioji Britanija su 6 proc., penktoje vietoje atsidūrė Šveicarija su 3 proc.
Vis tik nors šios penkios šalys yra atsakingos už 88 proc. regione įrengtos buitinių energijos kaupiklių talpos, augimas stebimas ir kitose valstybėse. Šalyse, nepriklausančiose pirmajam penketukui, 2021 m. įdiegtų saulės baterijų bendra talpa siekė 280 megavatvalandžių (MWh) ir tai yra 137 proc. daugiau nei 2020 m.
Pasak D. Navarskaitės, tiek Lietuvoje, tiek kitose kol kas pagreičio saulės baterijų sektoriuje neįgavusiose Europos valstybėse šių įrenginių populiarumas labiau auga ne dėl masinių, o dėl inovatyvių vartotojų, kurie nori išmėginti naujoves. Didžiajai daliai energijos kaupikliais besidominčių gyventojų aktualios investicijos į juos ir finansinės valstybės skiriamos paskatos, kadangi energijos kaupikliai yra gana brangūs, o jų atsiperkamumas gali siekti iki 20 metų.
„Kad gyventojai, turintys ar suplanavę įsirengti saulės elektrines, lygiagrečiai galvoja ir apie saulės baterijas, rodo Aplinkos projektų valdymo agentūros pernai pirmą kartą paskelbtas kvietimas teikti paraiškas kompensacijoms už jų įsirengimą – paraiškos visai skirtai 1 mln. eurų sumai buvo pateiktos per dieną, jas pateikė beveik 300 gyventojų. Vadinasi, šis klausimas aktualus jau šiandien, o augant individualių saulės elektrinių skaičiui ir šokinėjant elektros kainoms jo aktualumas tik didės“, – teigia ekspertė.
Jos teigimu, saulės baterijų populiarumą netolimoje ateityje padidinsiantys veiksniai yra ir prognozuojamas ličio jonų baterijų pigimas bei dėl to greitėjantis atsiperkamumas, ir aktyvesnis vidinio vartojimo, siekiant mažesnio tinklo apkrovimo, skatinimas valstybės lygiu, nes saulės baterijos padeda ne tik gaminančiam vartotojui sutaupyti ir tapti mažiau energetiškai priklausomu, bet ir stabilizuoti bendrą elektros tinklo apkrovą.
Gaminančius vartotojus atsigręžti į energijos kaupiklius gali paskatinti ir elektros „pasaugojimo“ mokestis, kuris kasmet auga apie 10–15 proc. Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos informacija, 2023 m. gaminantiems buitiniams vartotojams, prisijungusiems prie žemos įtampos tinklų, šis mokestis galėtų augti apie 32 proc., o prisijungusiems prie vidutinės įtampos tinklų – apie 11 proc.
„Efektyviausiais saulės elektrinių darbo mėnesiais vidutiniškai vienas namų ūkis suvartoja apie 25–30 proc. realiu laiku pagaminamos elektros energijos. Nepanaudota dalis atiduodama „pasaugojimui“ ir susigrąžinama tada, kai elektrinė nesugeneruoja pakankamo kiekio elektros. Be abejo, baterijos įsirengimas nereiškia visiškos autonomijos, kažkiek perteklinės elektros energijos ir toliau bus atiduodama „pasaugojimui“, tačiau jos kiekis bus mažesnis, o tai leidžia gerokai sumažinti šį mokestį“, – sako ekspertė.
Pašnekovė įsitikinusi, kad žvelgiant į ateitį nebekeliame klausimo, ar saulės baterijų rinka Lietuvoje toliau kils, pagrindinis klausimas – kiek staigi bus kilimo kreivė. „Energijos skirstymo operatoriaus“ užsakymu atliktoje studijoje „Elektros skirstomojo tinklo ir reguliacinės aplinkos tinkamumo ir pasiruošimo energetikos transformacijai įvertinimas“ energijos kaupiklių rinkos augimo pokyčiai prognozuojami remiantis trimis scenarijais. Pesimistinis scenarijus numato, kad šalyje iki 2030 m. galėtų būti įrengta apie 1,2 tūkst. energijos kaupiklių, realistinis – apie 4,9 tūkst., optimistinis – iki 14,6 tūkst.
