Pasikeitusi geopolitinė ir ekonominė situacija visuomenę verčia dar labiau atsigręžti į atsinaujinančią energetiką. Aštuoni iš dešimties (79 proc.) Lietuvos gyventojų palankiai vertina vėjo energetiką šalyje, o daugiau nei trečdalis (34 proc.) mano, kad Lietuva turėtų ne tik pati 100 proc. apsirūpinti elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių, bet ir tapti ją eksportuojančia šalimi.
Pasikeitusi geopolitinė ir ekonominė situacija visuomenę verčia dar labiau atsigręžti į atsinaujinančią energetiką. Aštuoni iš dešimties (79 proc.) Lietuvos gyventojų palankiai vertina vėjo energetiką šalyje, o daugiau nei trečdalis (34 proc.) mano, kad Lietuva turėtų ne tik pati 100 proc. apsirūpinti elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių, bet ir tapti ją eksportuojančia šalimi, rodo naujausia „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
„Visuomenė ir ankstesnių tyrimų metu išsakydavo teigiamą požiūrį į atsinaujinančią energetiką, tačiau pasikeitė fokusas. Jei anksčiau saulės ar vėjo elektrines vertinome labiau per jų „žalumo“ prizmę, šiemet itin aktuali tapo energetinė nepriklausomybė ir elektros energijos gamybos kaina, o ši nusveria svarstyklių lėkštelę atsinaujinančių išteklių naudai“, – komentuoja Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) atstovas Edgaras Maladauskas.
Pasak jo, šiuo metu vėjo elektrinių generuojamos elektros energijos savikaina yra ženkliai mažesnė nei gaminant elektrą iškastinį kurą (dujas, anglį, dujų skalūnus) naudojančiose elektrinėse.
4 iš 10 respondentų (23 proc.) nuomone, Lietuva turėtų pasigaminti 100 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių.
„Šiuo metu Lietuvoje pasigaminame tik trečdalį šalies poreikiams reikalingos elektros energijos – visa kita yra importuojama. Vėjo elektrinių parkai patenkina apie 10 proc. šalies energijos poreikių, nors potencialo turime kur kas daugiau – ir vėjo generacijai palankią geografiją, ir atsinaujinančios energetikos projektų vystytojų norą prisidėti prie energetinės šalies nepriklausomybės. Pakaktų bent 50 vėjo parkų, kurių bendra galia siektų apie 3,5 gigavato (GW) – tai visiškai padengtų Lietuvos elektros energijos poreikį mažai vėjuotą dieną“, – sako E. Maladauskas.
Lietuvoje šiuo metu yra 0,7 GW veikiančių ir dar 1,8 GW statomų ir vėlyvojoje vystymo stadijoje esančių vėjo elektrinių parkų. Planuojama, kad iki kitų metų pabaigos turėsime apie 1,2 GW veikiančių vėjo elektrinių parkų.
Vilčių teikia vystomi projektai
Pasak pašnekovo, turint didesnius vėjo energetikos pajėgumus būtų galima svarstyti ir apie elektros energijos eksportą – šią idėją palaiko kiek daugiau nei trečdalis (34 proc.) apklaustų šalies gyventojų.
„Elektros energijos eksportas numatytas ir Nacionalinėje energetikos strategijoje, tačiau šio tikslo link judame ganėtinai lėtai – nepatenkiname viso šalies poreikio. Vis dėlto daug vilčių teikia šiuo metu pradėti ar jau vystomi atsinaujinančios energetikos projektai, tarp kurių – pirmosios jūrinės vėjo elektrinės, elektros energijos kaupimo baterijos, tinkamai sureguliuota hibridinių parkų veikla bei žaliasis vandenilis“, – teigia E. Maladauskas.
Daugiau nei ketvirtadalio (26 proc.) apklaustųjų nuomone, Lietuvoje gaminama elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių turėtų būti derinama su kitais elektros gamybos būdais (iškastinis kuras, branduolinė energija, dujos ir pan.). Pasak LVEA vadovo, džiuginanti tendencija, kad atsinaujinančios energetikos skeptikų visuomenėje likę labai mažai. Vos 3 proc. respondentų mano, jog elektros energiją reikėtų gaminti tik kitais būdais (iškastinis kuras, branduolinė energija, dujos ir pan.) ir tik 1 proc. – kad elektros energijos gaminti nereikia, geriau ją importuoti.
„Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių šiuo metu yra derinama su kitais elektros gamybos būdais, tačiau toks modelis nėra idealus, jei norime „žalesnės“ ir pigesnės elektros energijos. Kuo daugiau atsinaujinančių išteklių naudosime elektros energijos gamybai, tuo didesnę finansinę naudą pajus ne tik buitiniai vartotojai, bet ir šalies ekonomika“, – tvirtina LVEA atstovas.
Lapkričio 18–29 d. LVEA užsakymu „Spinter tyrimai“ vykdytoje Lietuvos gyventojų apklausoje dalyvavo 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
