Karo Ukrainoje sukelta energetikos krizė padidino atsinaujinančių energijos šaltinių populiarumą tarp vartotojų: Europos šilumos siurblių asociacija skelbia, kad šių įrenginių pardavimai Europoje išaugo 34 proc., palyginti su 2021 m.
Karo Ukrainoje sukelta energetikos krizė padidino atsinaujinančių energijos šaltinių populiarumą tarp vartotojų: Europos šilumos siurblių asociacija skelbia, kad šių įrenginių pardavimai Europoje išaugo 34 proc., palyginti su 2021 m., rašoma „Elektrum“ pranešime spaudai.
Energetikos krizė padidino efektyviai elektros energiją vartojančių įrenginių populiarumą
Ne išimtis ir Lietuva – jei anksčiau daugelis vartotojų orientuodavosi į tai, kaip sutaupyti „čia ir dabar“, tai šiuo metu pirmoje vietoje atsiduria į ateitį nukreipti elektros bei šildymo sprendimai, užtikrinantys namų ūkio energetinį savarankiškumą.
„Atsinaujinančių energetikos sprendimų paklausa tik auga, tiek kalbant apie saulės elektrines ar parkus, tiek ir apie šilumos siurblius. Kitų šildymo būdų sąnaudos ženkliai padidėjo išaugus dujų kainoms rinkoje, o tai šilumos siurblius pavertė konkurencingesniais. Pastebime ir tai, kad vartotojai yra vis labiau orientuoti į ilgalaikį investicinį atsiperkamumą ir tvarumą, kuris gali būti užtikrintas renkantis sprendimus, pradedančius teikti grąžą iš karto ir metams bėgant atsiperkančius vis labiau“, – komentuoja energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, 2021 m. visame pasaulyje pastatuose veikė apie 190 mln. šilumos siurblių. Per pastaruosius kelerius metus šilumos siurblių kiekis ypač augo Šiaurės Amerikoje, Šiaurės ir Rytų Azijoje bei Europoje, kurioje šilumos siurbliai jau pakeitė apie 20 proc. visų šildymo katilų ir leido vartotojams sutaupyti apie 100 mlrd. Eur.
Šildymas ir vėsinimas sudaro beveik 50 proc. Europos Sąjungos šalių energijos poreikio, tačiau tik 23 proc. šios energijos yra ekologiška ir daranti minimalią neigiamą įtaką klimato kaitai. Tarptautinė atsinaujinančių energijos išteklių agentūra (IRENA) yra atkreipusi dėmesį, kad pagrindinė klimato kaitos stabdymo kryptis yra mažinti galutinių vartotojų išmetamų teršalų kiekį, pavyzdžiui, keičiant iškastinio kuro katilus šilumos siurbliais ir centralizuotu šildymu.
M.Kavaliauskas sako, kad šilumos siurbliai gali sumažinti energijos suvartojimą net iki 70 proc., nes naudoja labai mažai elektros energijos, ją termodinaminių principų dėka efektyviai konvertuodami į šiluminę energiją, kurią galima naudoti patalpų šildymui ar vėsinimui bei karšto vandens ruošimui, priklausomai nuo šilumos siurblio tipo. Pavyzdžiui, oras-vanduo šilumos siurblių energinis efektyvumas gali siekti iki 400 proc., priklausomai nuo išorės ir vidaus temperatūrų skirtumo.
„Vienintelis dalykas, kuris vartotojus Lietuvoje šiandien stabdo labiausiai, yra kiek didesnė pradinė kaina. Tačiau pasinaudojus valstybės taikomomis subsidijomis ją galima nurėžti kone perpus – Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, vidutiniškai vienam pareiškėjui skiriama kompensacija sudaro 2,7 tūkst. Eur, o tai yra apie 50 proc. visos šilumos siurblio kainos“, – skaičiuoja pašnekovas.
Šilumos siurblių atsiperkamumas yra didesnis, o išlaidos patalpų šildymui bei karšto vandens ruošimui mažesnės, kai jie įrengiami namų ūkiuose, naudojančiuose saulės pagamintą elektros energiją.
„Elektra, gaminama individualioje saulės elektrinėje ar nutolusiame saulės parke, yra pigesnė, tad ir už tokia elektra varomo šilumos siurblio darbą vartotojas sumoka mažiau. Kartais vartotojai baiminasi, kad šilumos siurblys neatsipirkinės žiemą, tačiau tai nėra visiška tiesa, nes žiemą patalpų šildymui galima panaudoti per vasarą sukauptą elektros energijos perteklių, atgaunamą iš „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO), o iš elektros tiekėjo pirkti tik trūkstamą dalį“, – aiškina jis.
