Prognozuojama, kad Europos elektroninių cigarečių rinka, 2020 metais įvertinta apie 8,69 mlrd. Eur, iki 2025 metų augs trečdaliu ir pasieks apie 11,5 mlrd. eurų. Tokios prognozės palankios pardavėjams, tačiau atliekas tvarkančios bendrovės į tai žvelgia su nerimu.
Prognozuojama, kad Europos elektroninių cigarečių rinka, 2020 metais įvertinta apie 8,69 mlrd. Eur, iki 2025 metų augs trečdaliu ir pasieks apie 11,5 mlrd. eurų. Tokios prognozės palankios pardavėjams, tačiau atliekas tvarkančios bendrovės į tai žvelgia su nerimu. Nors elektroninės cigaretės pagal reglamentą turi būti tvarkomos kaip smulkios elektronikos atliekos, net 60 proc. rūkančiųjų prisipažįsta išmetantys išeikvotas elektronines cigaretes į šiukšliadėžes viešose vietose ar buitinių atliekų konteinerius. Elektroninių cigarečių paklausai augant, atliekų tvarkytojai siūlo investuoti į šių atliekų surinkimo infrastruktūros plėtrą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Elektroninių cigarečių pasaulinė rinka spurtuoja – skirtingose ataskaitose jai prognozuojamas metinio augimo koeficientas svyruoja nuo 4,31 proc. iki 16,5 procentų . Augantį populiarumą patvirtina ir Lietuvoje atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, atskleidęs, kad kone kas ketvirtas respondentas (23 proc.) yra rūkęs arba rūko elektronines cigaretes.
Panaudotos elektroninės cigaretės priskiriamos smulkios elektronikos atliekų kategorijai, todėl turi būti surenkamos ir tvarkomos atskirai, nemaišant jų su buitinėmis ar kitų rūšių atliekomis. Išeikvotos elektroninės cigaretės gali būti grąžinamos į prekybos vietą, kurioje jos buvo įsigytos. Jos taip pat gali būti išmetamos į specialias smulkios elektronikos surinkimo dėžutes, kurios dažniausiai įrengtos didžiuosiuose prekybos centruose. Tuo tarpu net 74 proc. lietuvių jas išmeta ne ten, kur turėtų, rodo atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas.
Tyrimo rezultatai patvirtina nuogąstavimus
Tai, kad rūkaliai elektronines cigaretes dažnai meta ne ten, kur turėtų, rodo ir atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ patirtis.
„Vis dažniau elektroninių cigarečių randame baterijų ir galvaninių elementų atliekoms rinkti skirtose talpose – dažniausiai jų aptinkame daugiabučiuose ir degalinėse įrengtose galvaninių elementų surinkimo dėžutėse. Iš viso tokių dėžučių Lietuvoje esame įrengę per 14 tūkstančių ir pastaruoju metu pastebime, kad išeikvotos elektroninės cigaretės jose ima sudaryti iki 5 proc. turinio. Jeigu tokia tendencija išliks ir toliau, vertinant mūsų surenkamą metinį galvaninių elementų kiekį, išeikvotų elektroninių cigarečių galvaniniams elementams rinkti skirtose talpose ateityje gali susidaryti iki 3 tonų per metus“, – sako pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ pardavimų direktorė Kristina Kavaliauskienė.
Apklausos rezultatai atskleidė, kad net 39 proc. apklaustųjų el. cigarečių atliekas meta tiesiog į buitinių atliekų konteinerį, dar 21 proc. – išmeta į viešose vietose esančias šiukšlių dėžes.
„Elektroninės cigaretės yra mažas įrenginys, kurio sudėtyje yra metalų, plastiko, skysčių, taip pat baterija – ne vietoje išmestos yrančios baterijos daro žalą gamtai, o dauguma jų dalių gali nesuirti ir šimtus metų. Stulbinantis šių atliekų kiekis su buitinėmis atliekomis keliauja į sąvartynus, todėl būtina ieškoti sprendimo“, – sako K. Kavaliauskienė.
Visgi, ketvirtadalis apklaustųjų (24 proc.) panaudotas elektronines cigaretes išmeta ten, kur ir turėtų – į smulkiai elektronikai rinkti skirtas dėžutes prekybos centruose. Dar 21 proc. apklaustųjų šias atliekas rūšiuoja, tačiau neteisingai – 7 proc. elektronines cigaretes meta į plastiko/popieriaus konteinerius, taip pat į daugiabučiuose įrengtas galvaninių elementų surinkimo dėžutes (7 proc.) arba tiesiog kaupia namuose (7 proc.).
Būtina užtikrinti elektroninių cigarečių surinkimo infrastruktūrą
Absoliuti dauguma (80 proc.) apklaustųjų mano, kad panaudotos elektroninės cigaretės turėtų būti surenkamos į specialias talpas ir perdirbamos, taip pat absoliuti dauguma (86 proc.) patvirtina, kad mestų panaudotas elektronines cigaretes į specialias talpas, jei jos būtų įrengtos viešose vietose.
„Ant visų elektroninių cigarečių pakuočių ir ant pačių elektroninių cigarečių yra specialus ženklinimas, nurodantis, kad šios atliekos negali būti metamos į buitinių atliekų konteinerį. Tačiau apklausos rezultatai rodo, jog rūkantieji greičiausiai nežino, kaip tinkamai utilizuoti išeikvotas elektronines cigaretes, nesidomi ar nenori to daryti arba – tiesiog neranda smulkios elektronikos atliekoms skirtų dėžučių. Atsižvelgiant į rūkančiųjų amžių ir gyvenimo būdą, šių atliekų surinkimo infrastruktūra turėtų būti užtikrinama priartinant ją prie elektroninių cigarečių naudotojų laisvalaikio praleidimo vietų – kavinių, barų, klubų, renginių bei kitų susibūrimo vietų“, – sako K. Kavaliauskienė.
Pasak K. Kavaliauskienės, Lietuvoje turime bent kelis gerus pavyzdžius, kurie ganėtinai efektyviai padeda tvarkytis su atliekomis – tai ir gerai veikianti depozito, o taip pat ir baterijų bei galvaninių elementų ar smulkios elektronikos surinkimo sistemos. Turėdami praktikoje pasiteisinusią ir gerai veikiančią skirtingos rūšies atliekų surinkimo infrastruktūrą, nesunkiai galime užtikrinti dar didesnį jos prieinamumą gyventojams, pritaikydami egzistuojančią sistemą konkrečioms problemoms spręsti.
Pasak jos, įvertinus faktinį ir prognozuojamą elektroninių cigarečių vartojimą, akivaizdu, kad šios rūšies atliekų kiekiai tik augs, o numačius ir skyrus pakankamą finansavimą, elektroninių atliekų sutvarkymo problemą galima efektyviai išspręsti.
„Be to, turime skirti laiko ir išteklių kitai svarbiai atliekų tvarkymo daliai – visuomenės švietimui. Žmonėms turi būti plačiau pateikiama informacija, kaip su panaudotomis elektroninėmis cigaretėmis teisingai elgtis ir sudaromos sąlygos paisyti valstybės nustatytos tvarkos“, – sako K. Kavaliauskienė.
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surinkimu, taip pat visuomenės švietimu gamintojai ir platintojai rūpinasi individualiai arba per juos atstovaujančias organizacijas.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklausti 1006 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus, bendrovės „Žalvaris“ užsakymu 2022 m. rugpjūčio 25-rugsėjo 2 d. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
