Elektronika.lt
 2022 m. rugpjūčio 14 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Rugpjūčio 14 d. 17:46
Telefono tarnavimo laiką gali prailginti paprastas veiksmas: kaip dažnai reikėtų perkrauti savo telefoną?
Rugpjūčio 14 d. 11:27
Elektromobilį krausim greitai ir (ar) patogiai?
Rugpjūčio 13 d. 17:58
„Samsung“ pristatė jau ketvirtos kartos sulenkiamus išmaniuosius telefonus
Rugpjūčio 13 d. 11:44
Papiktino „Cgates“ sprendimas kelti kainą, įmonė baksnoja į infliaciją
Rugpjūčio 12 d. 18:26
„iPhone“ gerbėjai nekantrauja: netrukus pasirodys vienas reikšmingiausių „iOS“ atnaujinimų
Rugpjūčio 12 d. 16:23
Naujas šaldytuvas namuose – kokį pasirinkti ir kaip prižiūrėti?
Rugpjūčio 12 d. 14:11
„Samsung“ pristatė naujus išmaniuosius laikrodžius
Rugpjūčio 12 d. 12:42
Saulės elektrinės atsiras ant „MV GROUP Production“ gamyklų Alytuje ir Anykščiuose
Rugpjūčio 12 d. 10:54
Lietuvos mokslininkų kuriama IT naujovė leis efektyviau aptikti balso patologijas
Rugpjūčio 12 d. 08:29
Laisvalaikį keičiančios žaidimų konsolės: nuo pramogų šeimoms iki galimybių profesionalams
FS19 Mods
FS19 Courseplay, FS19 Maps, FS19 Seasons
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
FS22 Mapy
Farming Simulator 19 mody, FS22 Tractor, FS22 Mods
Sims 4 Mods
Sims 4 cheats, Sims 4 money cheat, Sims 4 careers
Lastenvaunut
Turvaistuin, Matkarattaat, Lasten vaatteet
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
FS22 Map mods
Farming simulator 22 mods, FS22 Harvesters, FS22 Seasons
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
Rinkiniai tėvams
8 mėnesių kūdikis, 6 mėnesių kūdikis, 2 mėnesių kūdikis
Reklama
 Straipsniai » Elektronika, technika Dalintis | Spausdinti

Atliekų deginimo mitai: daugiau taršos ar naudos?

Publikuota: 2022-07-07 08:35
Tematika: Elektronika, technika
Skirta: Mėgėjams
Autorius: Violeta Kaunelienė
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt / Pranešimas spaudai

Atliekų deginimas – kompleksiška ir sudėtinga tema, sąmokslo teoretikų ir suinteresuotų grupių dažnai naudojama kaip bauginimo priemonė visuomenei, siekiant savo tikslų. Šioje ES griežtai reglamentuojamoje ir prižiūrimoje srityje veikia daugybė saugiklių, o patikimi tyrimų rezultatai gaunami tik remiantis nešališkais moksliniais rezultatais.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Atliekų deginimas – kompleksiška ir sudėtinga tema, sąmokslo teoretikų ir suinteresuotų grupių dažnai naudojama kaip bauginimo priemonė visuomenei, siekiant savo tikslų. Šioje ES griežtai reglamentuojamoje ir prižiūrimoje srityje veikia daugybė saugiklių, o patikimi tyrimų rezultatai gaunami tik remiantis nešališkais moksliniais rezultatais.

Atliekų deginimo mitai: daugiau taršos ar naudos?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Nuo pat XIX a. pabaigos, kai buvo pradėta pramoniniu būdu deginti atliekas, jų deginimą lydėjo bloga reputacija. Pirmieji įrenginiai buvo primityvios konstrukcijos, o į aplinką buvo išmetami didžiuliai kiekiai teršalų, įskaitant daleles, dujinius produktus bei nemalonius kvapus. XX viduryje pradėtos taikyti ardyninės pakuros, kurios pagerino degimo procesą.

Pirmasis bandymas sumažinti dalelių emisiją atliktas Danijoje, Arhuso atliekų deginimo įrenginiuose 1934 m. Įrengus cikloną, lakiųjų pelenų emisija sumažinta 80%. Dalelių emisijos standartai buvo sugriežtinti tik praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.

Emisijos reglamentuojamos labai griežtai

Devintajame dešimtmetyje išaugo visuomenės pasipriešinimas atliekų deginimui, ir tai toliau skatino tiek emisijų standartų sugriežtinimą, tiek ir mokslinių tyrimų, kaip sumažinti deginimo poveikį aplinkai, plėtrą.

Vėliau suprasta, kad atliekų deginimas be atliekų šalinimo funkcijos gali tapti energijos gamybos procesu. Dar vienas atliekų deginimo įrenginių emisijų standartų griežtinimo etapas buvo 2000 m., įsigaliojus ES Atliekų deginimo direktyvai.

Dioksinų koncentracijos ribinė vertė buitinių atliekų deginimo išlakose sugriežtinta nuo 1,0 iki 0,1 ng toksiškumo ekvivalentų (I-TEQ) kubiniam metrui (m3). Kiekvieną standartų griežtinimo etapą lydėjo deginimo proceso optimizavimas bei išlakų valymo technologijų tobulinimas.

Šiuo metu atliekų deginimo įrenginių emisijų lygiai yra griežčiausi per visą istoriją, taip pat žymiai griežtesni už kitų kuro rūšių deginimo ribines emisijų vertes, tačiau neišvengia kontraversijos ir visuomenės susirūpinimo.

40 proc. dviejų Lietuvos didmiesčių energijos

Pagal Europos atliekų direktyvą energijos išgavimas iš atliekų yra klasifikuojamas kaip priešpaskutinis atliekų tvarkymo hierarchijos etapas, žemiau prevencijos, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo, tačiau aukščiau šalinimo sąvartynuose.

Nors dedama daug pastangų atliekas kokybiškai rūšiuoti, didelis kiekis atliekų yra netinkamas perdirbimui ir nukreipiamas deginimui. Europos atliekų deginimo jėgainių asociacijos duomenimis, Europoje veikia per penkis šimtus tokių jėgainių. Tai lemia, kad reikšminga dalis elektros ar šiluminės energijos šalyse su išvystyta atliekų tvarkymo sistema yra pagaminama iš atliekų. Klaipėdos ir Kauno atliekų deginimo jėgainės pagamina 30-40 proc. šių miestų šiluminės energijos poreikio.

Atliekų deginimo jėgainėse kietosios atliekos transformuojamos į šiuos produktus/atliekas: dugno ir lakiuosius pelenus, išlakas į atmosferą bei nuotekas, daugiausiai iš išlakų valymo sistemų. Didžiausią deginimo proceso atliekų dalį sudaro dugno pelenai, kurie daugelyje šalių laikomi nepavojingomis atliekomis ir deponuojami sąvartynuose.

Atliekų deginimo teršalai būdingi ir kitiems degimo procesams

Didžioji dalis aplinkosaugos problemų susijusi su dujinėmis išlakomis, kuriose yra didelė įvairovė dujinių teršalų ir dalelių (lakiųjų pelenų). Dioksinų ir kitų organinių teršalų lakiuosiuose pelenuose ženkliai daugiau nei dugno pelenuose, taip pat juose gausu sunkiųjų metalų. Lakūs pelenai paprastai laikomi pavojingomis atliekomis ir atitinkamai tvarkomi.

Pagrindiniai atliekų deginimo proceso dujiniai teršalai yra rūgščiosios dujos: sieros ir azoto oksidai, vandenilio chloridas ir fluoridas, organiniai junginiai ir sunkieji metalai. Reikšmingiausi iš organinių junginių yra dioksinai bei furanai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA), chlorbenzenai, chlorfenoliai, polichlorinti bifenilai (PCB), perfluoralkilo junginiai.

Minėti organiniai teršalai bei sunkieji metalai yra vieni toksiškiausių aplinkos teršalų, gali sukelti daug sveikatos problemų, įskaitant vėžinius susirgimus, mutacijas, reprodukcinės sistemos sutrikimus, nemaža dalis priskiriama endokrininę sistemą ardančių medžiagų grupei. Tačiau svarbu pabrėžti, kad dauguma šių teršalų susidaro deginant bet kokį kietąjį kurą įskaitant ir biomasę, dalis jų būdinga ir transporto emisijoms.

Seni kietojo kuro katilai – taršesni už jėgaines

Šiuolaikinėse jėgainėse dioksinų ir kitų organinių teršalų susidarymo prevencija yra pakankamai gerai išspręsta optimizuojant degimo procesą, užtikrinant pakuros temperatūrą virš 850°C bei minimizuojant dulkių pasišalinimą iš pakuros. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad dūmų valymo sistemoje temperatūra neviršytų 200°C, nes viršijant šią temperatūra vyksta antrinis dioksinų ir kitų organinių teršalų susidarymas. Lemiantysis faktorius yra išlakų valymo technologija, užtikrinanti emisijos atitiktį teisės aktuose numatytiems reikalavimams.

Buitinių atliekų deginimo emisijose didžiausia leidžiama kietųjų dalelių koncentracija yra 10 mg/m3. Palyginkime su ribinėmis vertėmis, taikomomis katilinių išlakoms. 1-50 MW galios kieto kuro katilinėms, pradėtoms eksploatuoti po 2018 m., priklausomai nuo galios taikoma 20-50 mg kubiniam metrui ribinė vertė, anksčiau pradėtoms eksploatuoti ši vertė yra 300-700 mg, kurios sugriežtinimas iki 30-50 mg numatomas 2025 m. arba 2030 m., priklausomai nuo katilinės galios.

Tuo tarpu mažesnės galios (0,12-1 MW) kieto kuro katilams šiuo metu taikoma kietųjų dalelių ribinė vertė – 800 mg kubiniam metrui. Individualių namų katilų išlakos apskritai nėra reglamentuojamos, išskyrus nuo 2020 m. į rinką tiekiamus naujus katilus, kuriems taikomi ES reglamento ekologinio projektavimo reikalavimai, apribojantys kietųjų dalelių emisiją ties 40-60 mg kubiniam metrui riba, priklausomai nuo užkrovimo tipo. Taigi, jokiame degimo procese kietųjų dalelių emisija nėra taip griežtai apribota, kaip buitinių atliekų deginimui.

Jėgaines gaubia sąmokslo teorijos

Skirtingai nuo atliekų deginimo, dioksinų ribinė vertė kitiems deginimo procesams nėra nustatyta. Atliekų deginimo išlakose atliekamas nuolatinis kietųjų dalelių bei dujinių teršalų koncentracijos matavimas, tuo tarpu dioksinų bei furanų bei gyvsidabrio koncentracija matuojama periodiškai keturis kartus metuose.

Visa ši informacija yra skelbiama viešai. Visuomenėje pasitaiko nuomonių, kad neva imant periodinius išlakų bandinius kažkas jėgainėse „pareguliuojama“, kad ribinė vertė nebūtų viršijama. Viena vertus, labai mažai galimybių kažką „pareguliuoti“ technologijoje, kita vertus taip manantys primeta tokį „sąžinės kodeksą“ ir Vakarų Europos šalims, kuriose taikoma identiška ES direktyvos apibrėžta atliekų jėgainių išlakų užterštumo stebėsena.

Siekiant charakterizuoti buitinių atliekų deginimo jėgainių aplinkos oro taršą, jos sklaidą bei galimą poveikį žmonių sveikatai, atlikome mokslinių tyrimų apžvalgą. Apžvelgta per 50 mokslo publikacijų. Iki šiol atliktos oro užterštumo PAA, PCB ir dioksinų bei furanų studijos, apjungiančios oro užterštumo matavimo ir modeliavimo metodus teigia, kad pagrindiniai PAA, PCB ir dioksinų bei furanų taršos šaltiniais aplinkos ore pripažįstami terminiai procesai metalurgijos pramonėje, kuro deginimas mažos galios katiluose, atsitiktiniai gaisrai, bei motorinis transportas.

Šių taršos šaltinių indėlis į bendrą aplinkos taršą sunkiaisiais metalais, dioksinais bei furanais, kietosiomis dalelėmis, azoto oksidais yra reikšmingesnis nei modernių atliekų deginimo jėgainių. Tarp PAA šaltinių aplinkos ore nurodomas motorinis transportas, anglies ir biomasės deginimo jėgainės, o sunkiųjų metalų šaltiniai yra žemės ūkis, pramonė, transportas bei kalnakasyba.

„Studija“ – moksliškai nepagrįsta ir klaidinanti

Nepaisant akivaizdžių faktų, pasitaiko manančių, kad atliekų deginimas vis dar toks pat, kaip praėjusiame šimtmetyje. Metų pradžioje buvo paskebta VšĮ „Žiedinė ekonomika“ drauge su organizacija „ToxicoWatch“ atlikta studija „Tikroji taršos kaina (The True Toxic Toll)“, kuri siekė įvertinti Kauno kogeneracinės jėgainės sukuriamą aplinkos oro taršą praėjus pusei metų nuo jėgainės paleidimo.

Deja, tenka konstatuoti, kad studijoje nepaisyta mokslinių principų. Bandymas labai mažo kiaušinių bei augmenijos ėminių skaičiaus analizės pagrindu identifikuoti vieno taršos šaltinio – atliekų deginimo jėgainės – įtaką visiškai nevertinant kitų taršos šaltinių, kaip kieto kuro deginimas mažuose katiluose, motorinis transportas, kurie mokslinių studijų duomenimis gali būti žymiai reikšmingesni nei atliekų deginimas, yra moksliškai nepagrįstas ir klaidinantis.

Tyrimų kokybės užtikrinimo bei kontrolės procedūrų, analitinių procedūrų, statistinio rezultatų apdorojimo aprašo nebuvimas studijoje verčia manyti, kad šių procedūrų paisoma nebuvo, o tai nesudaro prielaidos pasitikėti gautais rezultatais. Taršos šaltinių identifikavimui iš aplinkos užterštumo duomenų galimas tik receptorinio modeliavimo būdu, kurio metu iš didelio duomenų masyvo statistinės faktorinės analizės metodais išskiriami reikšmingiausi taršos šaltiniai. Modeliui būtinas pakankamas duomenų masyvas, bent šimto ėminių analizės duomenų.

Atliekų deginimo procesas turi ir trūkumų. Pagrindinis jų, kad vis tik labai maža dalis medžiagų iš atliekų srauto yra atgaunama perdirbant į naujus produktus.

Perdirbimo technologijų stygius yra vienas iš žiedinės ekonomikos plėtrą stabdančių veiksnių. Ateityje plečiantis perdirbimo technologijoms, esami atliekų deginimo jėgainių pajėgumai gali būti per dideli. Atliekų deginimas lemia didelius pavojingų atliekų – lakiųjų pelenų – kiekius. Tačiau kalbant apie oro taršą, pirmiausia dairytis reiktų į kitus kaminus.

Violeta Kaunelienė yra Kauno technologijos universiteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja.


15min.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

Telefonai, kompiuteriai, laikrodžiai, auto – Telefonai.eu

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!


Reklama
‡ 1999–2022 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Ilgalaikiai kreditai, paskola už automobilį, kreditų skaičiuoklė
www.mokilizingas.lt
FS19 Mods, FS17 Mods, FS15 Mods
www.farming2015mods.com
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama