Pasaulinio Ekonomikos Forumo duomenimis, iki 2025 metų 85 milijonai darbo vietų išnyks ir 97 milijonai naujų darbo vietų bus įsteigta dėl kintančio darbo pobūdžio, kai organizacijose dirba tiek žmonės, tiek robotai bei algoritmai. Tarptautinė Robotikos Federacija skelbia apie didėjančius pardavimus pramoninių bei paslaugų robotų, kurie diegiami įvairiose srityse, pradedant logistika ir baigiant sveikatos sektoriumi. 
Visuotinai pripažįstama, kad suaugę žmonės maždaug trečdalį ar net didesnę gyvenimo dalį skiria darbui. Apie tai derėtų pagalvoti priimant sprendimus dėl studijų programos, būsimos profesijos ar specialybės – juk apsisprendimas mokytis vienų ar kitų dalykų lems būsimo darbo pobūdį ir specifiką. Be to, svarbu įvertinti ir tai, jog pastaruoju laikotarpiu darbas tampa nuolatinių pokyčių objektu, kur stabilumas vargu ar įmanomas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pavyzdžiui, pandemija bei socialinės distancijos taikymas staigiai pakeitė mums įpratus darbo organizavimo metodus ir paskatino bei privertė didžiąją dalį darbuotojų, naudojant technologijas, dirbti iš namų. Taigi, pokyčiai darbo rinkoje vyksta žaibiškai. Todėl vieni „svajonių“ darbai atsiranda, o kiti išnyksta. Nors profesijų ir veiklų pasirinkimas žmonėms yra platus, tačiau pastaruoju metu organizacijos vis aktyviau „įdarbina“ robotus, tuo sukeldamos įvairių diskusijų. Pavyzdžiui, ką man studijuoti, kad ateityje nebūčiau bedarbis? Ar gali nutikti taip (o gal jau taip ir atsitiko), kad vieni darbai yra skirti tik žmonėms, o kiti – tik robotams? Panašių diskusinių klausimų galime išgirsti ir daugiau.
Pasaulinio Ekonomikos Forumo duomenimis, iki 2025 metų 85 milijonai darbo vietų išnyks ir 97 milijonai naujų darbo vietų bus įsteigta dėl kintančio darbo pobūdžio, kai organizacijose dirba tiek žmonės, tiek robotai bei algoritmai.
Tarptautinė Robotikos Federacija skelbia apie didėjančius pardavimus pramoninių bei paslaugų robotų, kurie diegiami įvairiose srityse, pradedant logistika ir baigiant sveikatos sektoriumi. Kaip pavyzdį galima paminėti Latvijos kavinėje „Roboeatz“ įdarbintą robotą virėją, galintį atlikti trejopą užduotį: priimti užsakymą, paruošti patiekalą per keletą minučių bei patiekti jau paruoštą maistą.
Dar viena puiki iliustracija yra Hamburge maisto prekes žmonėms pristatinėjantis robotas, kuri randa adresatus naudodamasis GPS, fotoaparatu, radaru. Be to, robotai atlieka tam tikras funkcijas pramogų ir švietimo srityje. Pavyzdžiui kai Japonijos Chiba zoologijos parkas dėl pandemijos buvo laikinai uždarytas, zoologijos sodas naudojo autonominę robotizuotą transporto priemonę „RakuRo“, aprūpintą 360 laipsnių kameromis, siūlydamas virtualias ekskursijas namuose karantinuotiems vaikams.
Visa tai dar kartą verčia pagalvoti apie tai, kokius darbus jau dabar dirba ir ateityje dirbs robotai ir kokios veiklos bus vykdomos žmonių.
Kartu kyla klausimas apie tai, kokiomis kompetencijomis ir įgūdžiais turi pasižymėti žmonės tam, kad būtų sėkmingi darbo rinkoje, kurios dalimi yra ir robotai. 2021 m. liepos mėn. paskelbto konsultacinės įmonės „Mc&Kinsey and Company“ tyrimo duomenimis, keturi įgūdžiai yra ypatingai svarbūs žmonių konkurencingumui: kognityviniai, skaitmeniniai, tarpasmeniniai ir lyderystės.
Iš esmės žmogaus sugebėjimas sukurti didesnę pridėtinę vertę nei robotai, gebėjimas veikti skaitmeninėje aplinkoje ir nuolat prisitaikyti prie naujų darbo būdų ir naujų profesijų jau dabar yra ir ateityje išliks vieninteliu raktu, atrakinančiu duris į sėkmingą profesinę karjerą ir asmeninę gerovę.
Apie žmonių ir robotų bendro darbo perspektyvas išgirsite rugsėjo 17 d. 10 val. KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto doc. Živilės Stankevičiūtės paskaitoje „Aš ir robotas: draugai ir (ar) konkurentai dėl svajonių darbo?“
