Pasaulio šalių ekonomikoms bandant atsigauti nuo koronaviruso sukelto šoko, ėmė sparčiai brangti energetiniai ištekliai. Lietuvoje elektros kaina komerciniams vartotojams šių metų vasarą jau pasiekė rekordines visų laikų aukštumas, pastebi elektros tiekimo ekspertai.
Pasaulio šalių ekonomikoms bandant atsigauti nuo koronaviruso sukelto šoko, ėmė sparčiai brangti energetiniai ištekliai. Lietuvoje elektros kaina komerciniams vartotojams šių metų vasarą jau pasiekė rekordines visų laikų aukštumas, pastebi elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ ekspertai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Liepą „Nordpool“ biržos Lietuvos zonoje elektros kainų vidurkis viršijo visų laikų rekordus ir pasiekė 88,32 euro už megavatvalandę (MWh). Tai beveik 3 kartus aukštesnė kaina nei prieš metus (33,7 euro). Kada elektros kainų ralis sustos – neprognozuojama, tačiau abejonių nekelia tai, kad energetinių išteklių brangimas vers verslus peržiūrėti ir prekių bei paslaugų kainas.
„Elektros kaina komerciniams vartotojams yra tiesiogiai susieta su didmenine kaina biržoje, kuri vien per šiuos metus nuo sausio iki liepos padidėjo 65 proc. Tai apčiuopiamas brangimas, didinantis prekių ir paslaugų savikainą. Tokioje situacijoje patartume vertinti ilgalaikę perspektyvą ir svarstyti visus įmanomus variantus, galinčius padėti atlaikyti elektros kainų spaudimą“, – sako „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.
„Norfai“ liepos elektros sąskaita – 500 tūkst. eurų didesnė
Vieno didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ akcininkas ir vadovas Dainius Dundulis sako, kad palyginti su pastaruosius penkerius metus mokėta mažiausia elektros kaina, liepą ji jau buvo triskart didesnė.
„Paprastai „Norfai“ per mėnesį elektra, neįskaičiuojant jos skirstymo kainos, kainuoja apie 300 tūkst. eurų, tačiau už liepą gavome maždaug 800 tūkst. eurų, arba puse milijono eurų didesnę sąskaitą. Tai yra tikrai daug. Jei elektros brangimas laikytųsi vienerius metus, tai sugeneruotų iš viso apie 6 mln. eurų papildomų kaštų. Kaip įmonės tvarkosi su tokiomis išlaidomis, priklauso nuo jų situacijos. Mes niekad neskubame tuoj pat susirinkti papildomų pajamų iš vartotojų, amortizuojame išlaidų pakilimą, todėl pirkėjai elektros pabrangimo galutinėje prekės kainoje rytoj nepajus. Tačiau, jei elektros kainų kryptis nesikeis, kaip ir kiti verslai, prie šio klausimo turėsime grįžti ir priimti sprendimus“, – sako D. Dundulis.
Jo nuomone, brangstanti elektra paskatins verslą peržiūrėti savo poziciją į nuosavus elektros gamybos pajėgumus.
„Buvome pradėję diegti saulės elektrines atskirose parduotuvėse, tačiau laikantis ankstesnėms elektros kainoms investicijų atsipirkimas buvo gana vangus. Bet šiuo metu jau pradedame mąstyti, kad saulės jėgainių vertėtų įsirengti daugiau, nes susiklosčiusioje situacijoje jos gali atsipirkti. Toks didelis elektros brangimas neabejotinai paskatins verslą investuoti į energijos gamybos šaltinius“, – prognozuoja D. Dundulis.
Elektrai brangstant, daugiau kaip 8 tūkst. įmonių naudojasi garantiniu tiekimu
Nepriklausomo tiekėjo vis dar nepasirinko daugiau kaip 8,4 tūkst. šalies įmonių, kurios už elektrą priverstos mokėti dar brangiau. Jos naudojasi vadinamuoju garantiniu tiekimu, kurio įkainis rugpjūčio mėnesį siekia 110,4 Eur už MWh.
„Šiemetinis kainų šuolis atrodo ypač drastiškas lyginant su 2020 metais, kuomet didmeninės elektros kainos kiek sumažėjo. Visgi verta žinoti, kad pasaulyje fiksuojamos ilgalaikės elektros energijos brangimo tendencijos, tad 2020-aisiais įvykusios kainų korekcijos buvo labiau nuokrypis nei norma. Bet kokiu atveju, per metus triskart pakilusi didmeninė elektros kaina kai kuriems verslams gali sukelti šoką – visiškai neguodžia tai, jog šiuo atžvilgiu mes, kaip šalis ar Baltijos regionas, nesame išimtis Europos ar pasaulio mastu“, – sako A. Zatulinas.
Elektros kainas itin šokdina pabrangęs iškastinis kuras, nuo kurio panaudojimo elektros gamybai vis dar yra labai priklausomos daugelio šalių ekonomikos, nepaisant Europos Sąjungos pasirinkto judėjimo Žaliojo kurso link.
„Siekiant apsidrausti nuo tolesnio kainų kilimo rizikų, verslui galima rinktis fiksuotos elektros kainos sprendimus. Vienas patikimiausių kainų stabilizavimo įrankių taip pat yra elektros gamyba nuosavoje saulės jėgainėje – sprendimą statyti nuosavą elektrinę arba įsigyti nutolusią jėgainę saulės parke renkasi vis daugiau šalies bendrovių, juolab kad tokiems investiciniams projektams taikoma ir valstybės parama“, – pastebi A. Zatulinas.
Pandemijos sukrėstas verslas gali atsigręžti į investicijas
Tiesa, alternatyvių žalių elektros gamybos šaltinių diegimą Lietuvoje pernai buvo pristabdžiusi pandemija. Pasak A. Zatulino, ribojimus patyręs verslas pernai sumažino investicijas, o žalios elektros gamybos pajėgumams diegti skirtos valstybės paramos lėšos didele dalimi taip ir liko nepanaudotos.
„Iš 14 mln. eurų pernai numatytos valstybės paramos liko neišnaudota apie 80 proc. Tikėtina, kad jeigu verslas būtų pasirūpinęs nuosavomis elektros gamybos alternatyvomis, augančių kainų keliamas šokas jam šiemet būtų švelnesnis. Norisi tikėtis, kad prisitaikius veikti pandemijos sąlygomis bus išnaudota bent šiems metams skirta 9 mln. eurų parama, nes teikti paguodžiančių prognozių energetinių išteklių kainų rinkoje dabar tikriausiai nedrįstų niekas“, – sako „Elektrum Lietuva“ atstovas.
ES statistikos tarnybos Eurostato duomenimis, dar antrąjį 2020 metų pusmetį komerciniams vartotojams taikomos elektros kainos buvo didžiausios per šešerius metus. Elektros kainą už kilovatvalandę (kWh) vertinantys Europos statistikos pareigūnai nurodo, kad pernai liepą-gruodį Lietuvoje ji sudarė 0,901 euro už kWh.
Eurostato duomenimis, antrąjį praėjusių metų pusmetį aukščiausia kaina elektrą pirko Vokietijos (0,1818 euro/kWh) bei Italijos (0,1514 euro/kWh), pigiausiai – Švedijos (0,0588 euro/kWh) ir Danijos (0,0686 kWh) komerciniai elektros vartotojai.
