Vilniaus gatvėse pasirodys visiškai nauji matuokliai, kuriais bus nustatoma pravažiuojančių transporto priemonių reali tarša. Kol kas naujieji matuokliai taršą fiksuos judriausiose sostinės gatvėse, tačiau neatmetama galimybė, kad įranga bus bandoma ir kituose šalies miestuose.
Vilniaus gatvėse pasirodys visiškai nauji matuokliai, kuriais bus nustatoma pravažiuojančių transporto priemonių reali tarša. Kol kas naujieji matuokliai taršą fiksuos judriausiose sostinės gatvėse, tačiau neatmetama galimybė, kad įranga bus bandoma ir kituose šalies miestuose. Kol kas duomenys bus naudojami tik analizei, tačiau ateityje matuoklio „pagauti“ taršių automobilių savininkai gali sulaukti ir bausmių, pavyzdžiui, jiems nebus leidžiama įvažiuoti į konkrečias miesto vietas.
LR aplinkos ministerijos nuotr.
Antradienį naujovę pristatė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Aplinkos ministerijos Taršos politikos grupės specialistas Paulius Žvirblis, bendrovės „Fima“ generalinis direktorius Jonas Jablonskis bei bendrovės specialistas Simonas Šidlauskas.
Vilniuje nuotoliniai taršos matuokliai pradėjo matuoti transporto priemonių taršą realiomis važiavimo sąlygomis. Speciali kilnojamoji įranga – žalios spalvos dėžė – montuojama įvairiose sostinės vietose, vienos juostos gatvių su įkalne pakraščiuose.
Ispanų gamintojo „Opus RSE“ taršos matavimo technologija, matuojanti transporto priemonių azoto oksidų, angliavandenilių, anglies monoksido, kietųjų dalelių kiekį, kiekvienos transporto priemonės išmetamuosiuose dūmuose per 0,5 sekundės atlieka apie 100 matavimų.
Įranga taip pat nuskaito transporto priemonės valstybinį numerį ir papildomus rodiklius: aplinkos oro temperatūrą, automobilio greitį.
„Tai jau yra antrasis toks epizodas, kai mes tiriame automobilių taršą. Prieš savaitę keturiuose Lietuvos didmiesčiuose tyrėme smalkes iš dyzelinų. Matėme, kad kas dešimtas automobilis, nepaisant techninių apžiūrų, yra taršesnis ir techniškai netvarkingas.
Dažnai kalbame apie klimatą, matome, kokios kaitros, matome ir stichines kaitras, pirmą kartą jos birželį buvo, dabar vėl kartojasi. Klimato atšilimas yra viena pasekmių“, – kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Jo teigimu, transporto išmetama tarša padidėjo 49 proc. lyginant su 2005 m. S. Gentvilo teigimu, joks kitas sektorius, nei pramonė, energetika ar žemės ūkis, tiek nepadidino išmetamų teršalų kiekio, kiek tai padarė transportas.
„Transportas pavojingas ypač didmiesčių gyventojams, nes jis sukuria smogą“, – aiškino aplinkos ministras.
S. Gentvilo teigimu, tokių matuoklių reikia, nes techninės automobilių apžiūros metu išmatuojamas tik išmetamų smalkių kiekis, o kiti teršalai yra nefiksuojami.
„Mūsų šio projekto tikslas – surinkti visus įmanomus duomenis ir pateikti Aplinkos ministerijai, kokia yra situacija su Lietuvos automobilių tarša“, – kalbėjo „Fima“ vadovas Jonas Jablonskis.
Jis teigė, kad kol kas naudojamas kilnojamas matuoklis, kuris bus statomas skirtingose Vilniaus vietose. J. Jablonskio teigimu, įranga yra nuomojama, o ministerijai ši paslauga kainuos apie 40 tūkst. eurų.
Aplinkos ministerijos atstovas, vienas iš idėjos autorių Paulius Žvirblis pasakojo, kad matuoklis infraraudonaisiais ir ultravioletiniais spinduliais išmatuos teršalus iš važiuojančio automobilio ir tai bus vykdoma realiu laiku.
„Identifikuotus automobilius po to galima konkrečiai atsekti, jų taršą, identifikuoti pačius taršiausius automobilius. Kadangi iš visuomenės gauname nusiskundimų, kad keliuose važinėja taršūs automobiliai, dūmija labai, tai tokia įranga realiu laiku, kilnojama, perkeliama į kitą vietą technologija leidžia atsekti tuos taršiausius automobilius“, – kalbėjo P. Žvirblis.
Pasak jo, ši įranga gali išmatuoti, pavyzdžiui, azoto oksidus, ko nėra matuojama techninės apžiūros metu. P. Žvirblis neatmeta galimybės, kad ateityje tokia įranga leis informuoti ir labiausiai teršiančių automobilių savininkus, kad jų transporto priemonė viršija nustatytas taršos ribas.
„Fima“ specialistas Simonas Šidlauskas įranga fiksuoja tokias medžiagas kaip anglies monoksidas ir anglies dioksidas, angliavandeniliai, kietosios dalelės.
„Renkami duomenys ne tik apie taršą, bet automatiškai atpažįstami transporto priemonės valstybiniai numeriai. Sistema renka ir kitus duomenis, kurie svarbūs parametrui, tai yra aplinkos fonas, aplinkos užterštumas, temperatūra, slėgis, automobilių greitį.
Visi šie parametrai labai svarbūs vertinant išmetamų teršalų kiekius, ar viršija, ar neviršija. Ši sistema fiksuoja visų pravažiuojančių automobilių išmetamus teršalus. Viena ši sistema per dieną gali išmatuoti tūkstančius automobilių“, – pasakojo S. Šidlauskas.
Pasak jo, sistema duomenis renka apie visų tipų transporto priemones, tad matuoklis fiksuoja ir lengvojo automobilio, ir sunkvežimio taršą.
„Identifikavus tokius teršėjus, galima imtis konkrečiai selektyvių kažkokių priemonių, pavyzdžiui, įpareigoti juos dar kartą pasitikrinti techninę apžiūrą arba drausti įvažiuoti į tam tikras miesto zonas“, – kalbėjo S. Šidlauskas.
Aplinkos ministerijos nuotolinės stebėsenos bandomąjį projektą rangovas UAB „Fima“ sostinėje numato vykdyti iki vasaros pabaigos. Įvertinus bandomojo projekto rezultatus bus svarstoma galimybė nuotolinę taršos stebėseną Lietuvoje vykdyti nuolat, siekiant šalyje nustatyti taršias transporto priemones ir apie tokių automobilių būklę pranešti jų savininkams paskatinant automobilį susitvarkyti.
P. Žvirblis teigė, kad po pilotinio projekto sostinėje bus svarstoma, ar jį pratęsti ir kituose šalies miestuose. S. Šidlauskas informavo, kad Vilniuje matuoklis planuojamas statyti Geležinio vilko, Ukmergės, Žaliųjų ežerų gatvėse, Savanorių prospekte.
Europos Komisija nuotolinį automobilių taršos matavimo būdą palaiko ir skatina. Transporto tarša nuotoliniu būdu matuojama Švedijoje, Ispanijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Bulgarijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, JAV, Vokietijoje, kitur.
Paskutinę birželio savaitę per aplinkosaugininkų akciją Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose patikrinus beveik 200 automobilių tradiciniais būdais, beveik dešimtadalyje automobilių teršalų kiekis viršijo leistinas ribas.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje kelių transporto sektorius išmeta 62 proc. viso per metus išmetamo azoto oksidų, 14 proc. anglies monoksido ir 23 proc. kietųjų dalelių kiekio. Nuo 2005 m. transporto poveikis klimatui, tai yra atmosferos tarša šiltnamio dujomis, didėjo 49 proc.
