Mokėjimo kortelės vis sparčiau konkuruoja su grynaisiais pinigais, o koronaviruso pandemijos metu paraginus visuomenę vengti grynųjų, ši konkurencija dar sparčiau išaugo. Tačiau, kokia jų ateitis? Ar kortelės pakeis grynuosius pinigus, o gal visai išnyks, taps virtualiomis? Pažvelkime į jų istoriją.
Mokėjimo kortelės vis sparčiau konkuruoja su grynaisiais pinigais, o koronaviruso pandemijos metu paraginus visuomenę vengti grynųjų, ši konkurencija dar sparčiau išaugo. Tačiau, kokia jų ateitis? Ar kortelės pakeis grynuosius pinigus, o gal visai išnyks, taps virtualiomis? Pažvelkime į jų istoriją.
Bekontakčiai mokėjimai. UAB „Penki kontinentai“ nuotr.
Pirmosios mokėjimo kortelės pasirodė XX a. pradžioje. Jos buvo gaminamos iš popieriaus, metalo ir įvairių dirbtinių pluoštų. Pirmosios kredito kortelės autoriumi laikomas amerikietis bankininkas Džonas Biginsas. 1946 m. jis pasiūlė metalinę kredito kortelę. Kiti šaltiniai pirmąja kredito kortele mini 1951 m. Niujorko Franklino nacionalinio banko kortelę. O tikruoju kredito kortelės prototipu laikoma kartoninė „Diners Club“ kortelė.
Plastikinės kortelės: su magnetine juosta ir mikroprocesorinės
Pirmąsias plastikines korteles su magnetine juosta, kurioje saugomi kliento duomenys, 1960 m. pradėjo gaminti IBM. O Lietuvoje pati pirmoji tokia mokėjimo kortelė „Visa Classic“ pasirodė tik 1993 m.
1995 m. mokėjimo organizacijos „Europay“, „MasterCard“ ir VISA pasitvirtino tarptautinį bankinių mikroprocesorinių kortelių standartą EMV. Dėl išaugusių kortelių duomenų vagysčių buvo nuspręsta iki 2005 m. visiškai atsisakyti plastikinių kortelių su magnetine juosta, pakeičiant jas į korteles su mikroprocesoriais (lustais). Šią užduotį visame pasaulyje įgyvendino 11 atrinktų įmonių. Tarp jų – ir Lietuvos bendrovė „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2).
„Sukčiai atrado būdų (pvz. skimming), kaip išgauti asmens duomenis iš kortelės magnetinės juostos, o po to pasigaminti kortelės kopiją, su kuria būtų galima iš bankomatų išsiimti grynuosius pinigus, todėl buvo nuspręsta diegti saugesnę kortelių technologiją. Į kortelę įtaisytas lustas veikia kaip minikompiuteris. Skirtingai nuo magnetinės juostos, kurioje saugomi duomenys yra statiški, lustas kiekvieną kartą naudojant kortelę sukuria unikalų kodą. Taigi tokios kortelės nenukopijuosi“, ‒ pasakoja BS/2 Strateginių partnerių vadovas Kornelijus Šišla.
Bekontaktės kortelės
NFC technologija (angl. Near-Field Communication), užtikrinanti bekontaktį duomenų perdavimą iki 10 cm atstumu, buvo atrasta apie 2000 m., o jau 2003 m. „MasterCard“ išbandė pirmąją bekontaktę mokėjimo kortelę. Kiek vėliau, taikant NFC, atsirado galimybė atsiskaityti išmaniuoju telefonu, naudojantis virtualia kortele jo ekrane.
Lietuvoje atsiskaityti NFC būdu tapo įmanoma 2011 m. , o pirmosios bekontaktės kortelės pasirodė 2016 m. rudenį. 2020-aisiais dauguma Lietuvos kortelių jau buvo galima atsiskaityti ir kontaktiniu, ir bekontakčiu būdu. Atsiskaityti bekontakčiu būdu patogu ir greita, nes kortelę tereikia priartinti prie kortelių skaitytuvo. „Bekontakčių kortelių populiarėjimui daug įtakos padarė pandemija. Raginant visuomenę vengti kontaktų, daugybėje šalių buvo padidintas atsiskaitymo bekontakčiu būdu, neįvedant PIN kodo, limitas. Lietuvoje jis padidintas nuo 25 iki 50 Eur“, ‒ sako BS/2 atstovas.
„Swedbank“ duomenimis, 2020 m. Lietuvoje tokie mokėjimai sudarė daugiau nei pusę visų atsiskaitymų kortelėmis.
Kortelės su klaviatūra ir pirštų atspaudais
2009 m. „Visa“ pristatė korteles su integruotu skaitmeniniu ekranu ir 12 mygtukų klaviatūra. Buvo skelbiama, kad tokiomis kortelėmis bus daug saugiau apsipirkti internetu, nereikės prisijungimo vardo ir slaptažodžių, tereikės tik įvesti PIN kodą pačioje kortelėje. Vis dėlto tokios kortelės iki šiol neišpopuliarėjo.
Visai neseniai „Mastercard“ ir „Samsung“ paskelbė sukūrusios mokėjimo kortelę, atpažįstančią savininką iš piršto atspaudo. Skelbiama, kad tokio tipo kortelėmis atsiskaityti bus dar greičiau – nereikia vesti PIN kodo, užtenka tik priliesti kortelę pirštu. Biometrija taip pat garantuoja saugumą ir galimybę išvengti kontakto su kortelių skaitytuvu.
Ekologiškos: iš perdirbto plastiko ir medžio
Vėžliai gali gyventi vandenyne daugiau nei šimtą metų ‒ tiek pat laiko nesuyra ir plastikas. Tai skelbia „U.S. bank“, neseniai išleidęs perdirbto plastiko mokėjimo korteles su vėžlių atvaizdais. Pastaruoju metu ekologiškų mokėjimo kortelių pasirodė ir daugiau. O startuolis „TreeCard“, bendradarbiaudamas su „Mastercard“, išleido medinę kortelę. Skelbiama, kad 80 proc. pajamų nuo atsiskaitymų šiomis kortelėmis skiriama miškams atsodinti.
Vis dėlto virtualių kortelių šalininkai teigia, kad ekologiškiausia iš viso atsisakyti fizinių kortelių. „Research And Markets“ prognozuoja, kad NFC rinka 2020‒2050 m. augs 14,2 proc. per metus.
„Manau, kad per ateinančius 10 metų nebeliks jokių fizinių kortelių. Tą atstos išmanieji įrenginiai (telefonai, apyrankės, žiedai, NFC lipdukai). Autorizacijai taip pat bus naudojami biometriniai duomenys, susieti su banko sąskaitomis, ‒ prognozuoja Kornelijus Šišla.
