Vieningai sutarta klimato kaitą stabdyti, o to pasiekti tikimasi įvairiuose sektoriuose mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. Skaičiuojama, kad pastatų sektoriuje išmetama 36 proc. visų su energija susijusių ES išmetamų ŠESD. Ir nors naujai statomi namai turi atitikti griežčiausius energinio efektyvumo reikalavimus, ką galime padaryti su senaisiais? 
Diskusijos apie klimato kaitą netyla jau ne vienerius metus. Paryžiuje dar 2016 m. vieningai sutarta ją stabdyti, o to pasiekti tikimasi įvairiuose sektoriuose mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. Skaičiuojama, kad pastatų sektoriuje išmetama 36 proc. visų su energija susijusių ES išmetamų ŠESD. Ir nors naujai statomi namai turi atitikti griežčiausius energinio efektyvumo reikalavimus, ką galime padaryti su senaisiais?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Svarbus sektorius
Pernai spalio pradžioje Europos Komisija paskelbė pastatų energinio naudingumo didinimo strategiją „Renovacijos banga“, kurioje teigiama, kad pastatų sektoriuje suvartojama apie 40 proc. visos ES suvartojamos energijos.
Europos Komisija yra pasiūliusi iki 2030 m. grynąjį ES išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 55 proc., lyginant su jo kiekiu 1990 m., teigdama, kad vienas iš esminių veiksmų, kaip to pasiekti, – didinti energijos vartojimo efektyvumą, o viena sričių, kur reikia pasitempti, yra būtent pastatų sektorius.
Vis dėlto, kad pavyktų anglies dioksido kiekį sumažinti 55 proc., iki 2030 m. ES pastatų sektoriuje išmetamą ŠESD kiekį reikia sumažinti 60 proc., suvartojamą galutinės energijos kiekį – 14 proc., o šildymui ir vėsinimui suvartojamos energijos kiekį – 18 proc.
Vienas iš Strategijoje minimų būdų, kaip pasiekti šių tikslų, yra atsinaujinančių išteklių integravimas pastatų, tarp jų ir daugiabučių, renovacijoje. Yra žinoma, kad senuose daugiabučiuose maždaug 11 proc. šilumos prarandama per neapšiltintą stogą, dvigubai tiek iškeliauja per langus ir beveik 40 proc. – per neapšiltintas sienas.
Kaip pasirinkti?
Paradoksalu, tačiau šalyje, kurios gyventojai nuolat skundžiasi saulės trūkumu, būtent ji kaip atsinaujinantis energijos šaltinis yra dažniausiai panaudojama modernizuojant namus.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad daugiabučiuose namuose yra gana ribotos atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo galimybės. Anot jo, tai gali būti tik saulės elektrinės, taip pat šilumos siurbliai, naudojantys aplinkos oro arba grunto šilumą.
„Šilumos siurblys yra įrenginys, kuris panaudodamas 1 kWh elektros iš aplinkos paima dar 2-3 kWh energijos ir į šildymo sistemą patiekia 3-4 kWh šilumos. Jei yra pakankamai vietos įrengti saulės elektrines, kurių galios pakaktų metiniam šilumos siurblio, naudojančio elektros energiją, elektros energijos poreikiui padengti arba jei yra galimybė įsigyti pakankamai didelę dalį nutolusios elektrinės, tokia saulės elektrinės ir šilumos siurblio kombinacija atsipirks greičiau, nei saulės elektrinė ir šilumos siurblys atsipirktų atskirai“, – sako specialistas.
Pasak konfederacijos prezidento, veikia tam tikra sinergija, kurią tikrai reikia išnaudoti jei, pavyzdžiui, kalbame apie nuošaliau stovintį prie centralizuoto šilumos tiekimo neprijungtą daugiabutį.
„Tokiu atveju tik atkreipčiau dėmesį į tai, kad būtina kartu ir apšiltinti namą, kad esamų šildymo prietaisų pakaktų name palaikyti šilumą, kai įprastas katilas bus pakeistas šilumos siurbliu, pasižyminčiu kiek žemesne vandens, tiekiamo į radiatorius, temperatūra“, – sako pašnekovas.
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo skyriaus specialisto Tomo Giedrio teigimu, iš esmės energinį efektyvumą didinančių priemonių pasirinkimą gali rekomenduoti energijos taupymo konsultantai, tačiau galutinį sprendimą visada priima daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai.
Vis dėlto prieš priimant galutinį sprendimą, gyventojai turi įsitikinti, ar pagal priemonę, kuria jie nori pasinaudoti, nėra reikalavimo atsinaujinančių energijos šaltinių įrengimo priemones suderinti su savivaldybe ir gauti pritarimą, kad jos neturės neigiamos įtakos savivaldybės patvirtintam bendram šilumos ūkio planui.
Sueikvojama mažiau energijos
BETA duomenimis, alternatyvūs energijos šaltiniai Lietuvoje modernizuojant daugiabučius jau įdiegti beveik 80-yje namų. Atsinaujinantys energijos šaltiniai dažniausiai mūsų šalyje diegiami šilumai gaminti. Šiuo metu įgyvendinami dar beveik 1500 daugiabučių atnaujinimo projektų ir dalyje jų planuojama įdiegti alternatyvius energijos šaltinius.
„Delfi“ jau anksčiau yra rašęs apie Alytuje ir Marijampolėje esančius daugiabučius, kuriuose įdiegus atsinaujinančius energijos išteklius anglies dvideginio išmetimai sumažėjo beveik 100 tonų per metus.
Pavyzdžiui, Alytuje, Statybininkų gatvėje, renovavus daugiabutį, ant kurio stogo buvo sumontuoti saulės kolektoriai, taip pat įdiegta geoterminio šildymo sistema, namo šilumos energijos sąnaudos sumažėjo 87 proc., o energinė efektyvumo klasė iš E pakilo į B. Jei daugiabutis iki atnaujinimo sunaudodavo 237, 20 kWh/kv. m, tai po jo – 30,65 kWh/kv. m., o anglies dvideginio išmetimai sumažėjo 99,86 tonomis per metus.
Kitas panašus pavyzdys yra Marijampolėje, Kosmonautų gatvėje, stovintis daugiabutis, kuris po atnaujinimų taip pat pasiekė B energinio efektyvumo klasę. Iki modernizacijos vienam jo kvadratiniam metrui apšiltinti jis sueikvodavo140,19 kWh energijos, jį atnaujinus – 24,71 kWh. Jo anglies dvideginio dujų išmetimas į aplinką per metus taip pat sumažėjo akivaizdžiai – 94,6 tonomis.
Susisiekus su dar vieno, tiesa, jau Kaune, Dujotiekio g., stovinčio daugiabučio, kuriame įdiegti atsinaujinantys energijos šaltiniai, bendrijos pirmininku Dariumi Petrausku, jis pateikė konkretesnius skaičiavimus.
„Pirmuosius tris metus po modernizavimo rezultatai buvo labai geri. Šalia vienas kito stovi keturi identiški daugiabučiai, statyti dar 1974-1978 m. Po renovacijos sekdavau suvartojimus ir lyginau kainas. Galiu pasakyti, kad lyginant su nerenovuotais namais, mes gyvenome maždaug 3 kartus pigiau, o lyginant su renovuotais, bet atsinaujinančių energijos šaltinių nediegusiais namais, už šildymą ir karštą vandenį mokėjome 30-50 proc. mažiau“, – sako pašnekovas.
Ir priduria: „Kadangi po 2019 m. mažėjo elektros kainos ir atpigo šildymas, skaičiai keitėsi, bet vis tiek sutaupome. Lyginant su kitais renovuotais namais mokame 15-20 proc. mažiau, o lyginant su nerenovuotais namais gyvename 2,5 karto pigiau.“
Atnaujinant daugiabutį vandens ir namo šildymui buvo panaudota geoterminė energija. Papildomai vandens šildymui buvo sumontuoti ir saulės kolektoriai.
„Geoterminis šildymas yra alternatyva centralizuotam šildymui. Norėjosi būti nepriklausomiems nuo miesto šilumos tiekimo ir patiems spręsti, kada pradėti ir kada baigti šildymo sezoną“, – sako vyras ir prasitaria galvojantis apie saulės jėgainės diegimą, jei tik bus galimybė.
„Kai elektros energijos kaina kyla, mes galėtume ją gamintis ir patys sunaudoti. Kadangi saulės kolektoriai pagamina energiją tik kai yra intensyvi saulė, jos kiekis yra ribotas. Saulės elektrinė gamintų tiek, kad ją galėtume naudoti visus metus. Be to, galima perteklių atiduoti saugojimui į ESO“, – kalbėjo vyras. Anot jo, tokia jėgainė leistų dar daugiau sumažinti energijos suvartojimą.
Skiria paramą
Šiuo metu gyventojai turi dvi galimybes pasinaudoti parama atsinaujinančių išteklių diegimui daugiabučiuose.
Pagal kvietimą dėl atsinaujinančių energijos šaltinių įrengimo kompleksiškai atnaujintuose ir atnaujinamuose daugiabučiuose, teikiama papildoma 30 procentų Klimato kaitos programos lėšomis finansuojama parama visų atsinaujinančių energijos šaltinių įrengimo priemonėms. Renovuojamų daugiabučių, kurių plotas viršija 1500 kv. m, gyventojai turi įsirengti saulės jėgaines, kurios gamintų elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms. Tiesa, reikalavimas įsirengti tokias jėgaines taikomas tik jeigu daugiabučio namo atnaujinimo projektas pradėtas rengti po 2020 m. vasario 5 d. Taip pat daugiabutyje turi įmanoma tokias jėgaines įdiegti – tam turi būti techninės galimybės.
Kitas kvietimas skirtas kompleksiškai atnaujinti daugiabučius namus pagal Daugiabučių namų atnaujinimo modernizavimo programą. Pagal jį teikiama 30 proc. parama visoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, tokioms kaip sienų, stogo šiltinimas, langų, šilumos punkto keitimas, atsinaujinančių energijos šaltinių įrengimas ir kt.
Š. m. vasario 26 dienos duomenimis, Lietuvoje buvo 3185 renovuoti namai, 1481 daugiabutis renovuojamas šiuo metu. Daugiausiai jų atnaujinta Birštono savivaldybėje – 48 proc. 37,8 proc. namų atnaujinta Druskininkų savivaldybėje, 34,1 proc. – Ignalinos rajone.
