Pandemija uždarė nemažą dalį pasaulio gyventojų namuose. Tokios technologijos, kaip dirbtinis intelektas, virtuali ar pridėtinė realybė gali suteikti daug tikroviškesnių patirčių, tad nenuostabu, kad šios technologijos, ypač pandemijos metu, aktyviai skverbiasi į įvairias kasdienio gyvenimo sritis bandydamos padėti ar net imituoti kai kurias patirtis.
Pandemija uždarė nemažą dalį pasaulio gyventojų namuose, todėl į asmeninę erdvę persikėlė darbas, mokymasis, o taip pat ir laisvalaikis. Technologijos liko ko ne vienintele priemone palaikyti ryšį su išoriniu pasauliu, ne tik draugais ir artimaisiais, bet ir verslo partneriais, kolegomis darbo aplinkoje. Tokios technologijos, kaip dirbtinis intelektas (DI), virtuali (VR) ar pridėtinė realybė (angl. augmented reality – AR) gali suteikti daug tikroviškesnių patirčių, tad nenuostabu, kad šios technologijos, ypač pandemijos metu, aktyviai skverbiasi į įvairias kasdienio gyvenimo sritis bandydamos padėti ar net imituoti kai kurias patirtis.
Virtualios realybės akiniai. „Vilnius Tech“ nuotr.
VR ir dirbtinio intelekto sprendimais jau dabar naudojamės to nepastebėdami
Darbas nuotoliniu būdu paskatino daug intensyviau naudoti bendravimą taikant vaizdo transliacijas. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesoriaus dr. Artūro Serackio, padažnėjo naudojami DI ir VR sprendimai, apie kuriuos net nesusimąstome.
„Tarp įprastų darbo priemonių atsirado „Zoom“, „Microsoft Teams“, „Skype“, „Google Meet“ ir kitos platformos, o jose nepamainoma funkcija tapo jūsų fono pakeitimo kitu paveikslėliu funkcija, kuri leidžia paslėpti tą faktą, jog sėdite ne įmonės biure, o savo namų virtuvėje ar kambaryje, kurio nespėjote susitvarkyti. Tai paskatino šiokį tokį vaizdo analizės technologijų patobulinimą, siekiant efektyviau „iškirpti“ žmogaus siluetą vaizdo įraše“, – atkreipia dėmesį profesorius.
Jis pastebi, kad tokių susirinkimų internete metu dažnai trukdo ir pašaliniai garsai fone. „Tuo tikslu jau galime naudoti specializuotus, dirbtinio intelekto technologijomis grįstus sprendimus, tokius kaip nVidia RTX Voice ar krisp.ai. Vaizdo konferencijos galbūt ir nėra tikrosios VR ar AR technologijos, apie kurias pagalvojame išgirdę šiuos terminus, tačiau tai pasiekiama priemonėmis, kurios jau yra po ranka“, – sako A. Serackis.
Ar VR akiniai taps darbo įrankiu?
Virtualios realybės patirtys neatsiejamos nuo VR akinių. Kada juos aktyviai naudosime darbo aplinkoje? Pasak „Vilnius Tech“ profesoriaus, VR akiniai dar nėra pakankamai paplitę tarp vartotojų ir tam yra objektyvių priežasčių.
„Daugeliui vartotojų VR sistemos kaina (600–1500 eur) yra per didelė, nes tai ne pirmojo būtinumo darbo įrankis. Reiktų nepamiršti ir to fakto, kad ne visuomet lengva įsigyti VR akinius. Prisiminkime, pavasarį dėl išaugusios paklausos, sunku buvo įsigyti net vaizdo kamerą kompiuteriui. Ypač populiariųjų gamintojų naujausi produktai nėra lengvai pasiekiami. Pavyzdžiui, „Facebook“ aktyviai plėtojamas „Oculus Quest 2“, kuriam nebereikia galingo kompiuterio, o kaina prilygsta vidutinės klasės išmaniajam telefonui, nespėjamas gaminti“, – pasakoja A. Serackis.
Anot jo, norimo prietaiso gali tekti palaukti dvi savaites ar net mėnesį. Lietuvoje turbūt galime rasti vos vieną tokį įrenginį internetinėje parduotuvėje, o ir kaina bus bent 1,5 karto didesnė nei įprasta kaina Europos šalims (350 €), nurodyta oficialiame gamintojo puslapyje.
Kada dalyvausime virtualiose konferencijose?
Profesorius sako, kad VR akinių suteikiamas papildomas funkcionalumas nuotoliniam darbui dar nėra išplėtotas, nors specializuotų platformų galima nesunkiai rasti, pavyzdžiui, „MeetinVR“, „Spatial“: „Tokio pobūdžio VR sprendimai šiemet buvo naudojami kai kurioms mokslo konferencijoms organizuoti. Pavyzdžiui, „AES International Conference on Audio for Virtual and Augmented Reality“ buvo organizuota naudojant „AltspaceVR“ platformą. Čia kiekvienas konferencijos dalyvis galėjo pasirinkti savo virtualų veikėją ir pasijusti kaip konferencijų salėje, prieidamas pabendrauti su kitais konferencijos dalyviais“.
Pasak profesoriaus, tai tikrai nebloga alternatyva, leidžianti aplankyti daugiau mokslo konferencijų nei įprastai, kai reikia į jas keliauti fiziškai. „Aišku yra ir kita medalio pusė – neišvykus į konferenciją ar komandiruotę nebėra galimybės atsiriboti nuo kitų darbų, juk visiems kitiems esi čia pat, darbe ar namuose. O taip pat nebelieka konferencijose ne tokios oficialios vakarinės dalies, kuri daugeliui konferencijų dalyvių taip patinka“, – juokauja A. Serackis.
