Ant dažno gyventojo riešo galima pamatyti išmanųjį laikrodį ar apyrankę, matuojančią žingsnius ar pulsą, o prasidėjus koronaviruso pandemijai išpopuliarėjo ir pulsoksimetrai – prietaisai, matuojantys deguonies įsotinimą kraujyje. Šeimos gydytoja sako, jog išmaniosiomis technologijomis bei prietaisais galima pasitikėti ir su jų pagalba gyventi kokybiškiau bei sveikiau.
Ant dažno gyventojo riešo galima pamatyti išmanųjį laikrodį ar apyrankę, matuojančią žingsnius ar pulsą, o prasidėjus koronaviruso pandemijai išpopuliarėjo ir pulsoksimetrai – prietaisai, matuojantys deguonies įsotinimą kraujyje, rašoma pranešime. Šeimos gydytoja sako, jog išmaniosiomis technologijomis bei prietaisais galima pasitikėti ir su jų pagalba gyventi kokybiškiau bei sveikiau.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasak klinikų tinklo „InMedica“ Šilainių skyriaus šeimos gydytojos Diletos Vaitkuvienės, įvairūs prietaisai ir aparatai, susiję su sveikata, ligų gydymu ir profilaktinėmis priemonėmis, jau yra tapę įprastais kasdieniniame gyvenime. „Jei reikėtų išskirti šiandien populiariausius sveikatos prietaisus, tai greičiausiai būtų išmanieji laikrodžiai ir įvairios su sveikata susijusios mobiliųjų telefonų programėlės“, – sako gydytoja.
Jos žodžius patvirtina ir pasaulinė statistika. Analitikų kompanijos „IDC“ duomenimis, 2020 m. pirmojo ketvirčio metu visame pasaulyje buvo parduota net 72,6 mln. išmaniųjų laikrodžių ir apyrankių, o tai yra 29,7 proc. daugiau nei 2019 m.
Geros savijautos duomenys – ant riešo
Išmanieji prietaisai taip pat gali fiksuoti per parą nueitų žingsnių skaičių, nueitus kilometrus, sudegintas kalorijas. Išmaniosios programėlės primena žmonėms, kada reikia atsistoti, pajudėti, atlikti kvėpavimo pratimus – tai ypač aktualu nuolat dirbantiems sėdimą darbą. Jos motyvuoja žmogų siekti rūpintis savo sveikata.
Anot D. Vaitkuvienės, esant tokiai didelei paklausai išsirinkti sau aktualiausią prietaisą ar programėlę padeda paprasčiausias smalsumas. „Jeigu žmogus domisi savo sveikata ir ligų profilaktika, aktyviai dalyvauja ligų gydyme, tai paprastai pats ar su gydytojo pagalba atsirenka jam reikalingas priemones“, – sako gydytoja.
Išmaniosios technologijos, skirtos sveikatai stebėti ar aktyviam gyvenimo būdui palaikyti, populiarėja tarp įvairaus amžiaus žmonių. Pasak projekto „Prisijungusi Lietuva“, organizuojančio skaitmeninio raštingumo mokymus nuotoliniu būdu, informavimo ekspertės Birutės Stanevičienės, dažnai į mokymus užsiregistravę žmonės jau būna girdėję apie įvairias programėles ir nori išmokti jomis naudotis.
„Bene populiariausia – „Walk15“ programėlė, kadangi ją paprasta įsidiegti į išmanųjį telefoną, kiekvienas pasirenka trasas ar iššūkius pagal savo galimybes, gali sekti nueitų žingsnių skaičių ir lygintis su kitais tame iššūkyje dalyvaujančiais. Domimasi ir išmaniųjų apyrankių bei laikrodžių funkcijomis, susijusiomis su sveikata: miego kokybe, širdies ritmo sekimu, kraujospūdžio matavimu, nueitų žingsnių ir sudegintų kalorijų fiksavimu. Dažnai po mokymų jų dalyviai sako, kad net neįsivaizdavo, kokias galimybes suteikia technologijos tiems, kas nori stebėti savo sveikatą“, – sako B. Stanevičienė
Gydytoja D. Vaitkuvienė vienareikšmiškai pasisako už technologijų naudojimą sveikatos priežiūroje ir teigia, kad jomis galima drąsiai pasitikėti. „Tokios priemonės negali pakenkti žmogui ir gali būti plačiai savarankiškai naudojamos. Pavyzdžiui, jei organizmas siunčia kažkokius signalus, sakykime, skauda galvą ar jaučiamas dažnesnis širdies plakimas, tai yra gerai, jei žmogus turi galimybę pasimatuoti kraujo spaudimą ir pulsą, o nuotolinės konsultacijos metu pateikti išsamesnę informaciją savo gydytojui. Tikrai kur kas blogiau, kai žmonės pradeda gydytis medikamentais savo nuožiūra, vadovaudamiesi interneto svetainėse rastais ar kaimynų patarimais“, – pastebi gydytoja.
Išpopuliarėjo pulsoksimetrai, bet naudingi ir termometrai
Pasak gydytojos, pandemijos metu dėl poreikio sekti deguonies įsotinimą kraujyje ypač išpopuliarėjo ant piršto dedami pulsoksimetrai, kurie taip pat nurodo ir širdies ritmą. Populiarūs ir kiek specifiškesni prietaisai – išmaniosios insulino pompos sergantiems cukriniu diabetu ar ultragarsiniai oro drėkintuvai ir inhaliatoriai, ypač naudingi gydant vaikų viršutinių kvėpavimo takų ligas. „Užsienyje populiarėja elektrokardiografai, kurių pagalba galima stebėti savo širdies būklę neišeinant iš namų ir, reikalui esant, išsiųsti kardiogramą savo gydytojui“, – pasaulines tendencijas įvardija ji.
Anot pašnekovės, populiariausiu rodikliu, kurį žmonės savarankiškai stebi ir fiksuoja, išlieka širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis. „Pacientui atėjus pas gydytoją, keletas pamatavimų neleidžia spręsti apie ligos būklę, tam reikia daugiau parametrų. Todėl dažnesnis jų sekimas namuose padeda gydytojui geriau spręsti apie ligos eigą ir gydymo parinkimą“, – argumentuoja D. Vaitkuvienė.
Dar viena nauda – pats žmogus daugiau įtraukiamas į gydymo procesą ir gali stebėti, kokią įtaką sveikatai daro jo elgsena, mityba ar sportas. „Išmaniosios technologijos leidžia sekti širdies veiklą – kaip ji kinta miego, fizinio krūvio, įtempto protinio darbo ar streso metu. Pavyzdžiui, sportuojant širdies kontrolė leidžia spręsti apie širdies toleranciją krūviui ir, reikalui esant, mažinti krūvį treniruotės metu“, – sako ji.
Tiesa, drauge su išmaniosiomis technologijomis D. Vaitkuvienė ragina nepamiršti ir tokių įprastų, bet itin naudingų prietaisų kaip termometras ar svarstyklės, kurie nuolat tobulėja ir tikslėja. „Pasitaiko atvejų, kai žmogus gilinasi į savo kardiogramos „dantelius“, nors peršalęs neturi paprasčiausio termometro. Arba serga hipertenzija, bet neturi kraujo spaudimo matuoklio, kuris tokiu atveju yra būtinas. Taigi, ne visuomet savo sveikatai sekti reikia kažkokių sudėtingų technologijų, kur kas svarbiau – kad jos būtų aktualios jūsų atvejui“, – pataria šeimos gydytoja.
Ji pastebi, jog savo sveikatos rodiklių stebėjimas paskatina ir dažniau tikrintis profilaktiškai bei užbėgti ligoms už akių. „Per šį pandemijos laikotarpį, kai daugelyje įstaigų atsirado kūno temperatūrą matuojantys termometrai, dalis žmonių pastebėjo turintys aukštesnę arba žemesnę kūno temperatūrą ir tai juos paskatino išsitirti dėl galimų lėtinių medžiagų apykaitos ar kitų ligų“, – pateikia pavyzdį D. Vaitkuvienė.
