Jau daugiau nei dešimtmetis išmanieji ginklai nebėra mokslinė fantastika. Paleistos raketos ar bombos pajėgios koreguoti savo skriejimo teritoriją. Taip vos vienas amunicijos vienetas gali padaryti tą patį darbą kam seniau būtų reikėję tonos sprogmenų. Ar gali būti dar išmanesni ginklai?
Jau daugiau nei dešimtmetis išmanieji ginklai nebėra mokslinė fantastika. Paleistos raketos ar bombos pajėgios koreguoti savo skriejimo teritoriją. Taip vos vienas amunicijos vienetas gali padaryti tą patį darbą kam seniau būtų reikėję tonos sprogmenų. Ar gali būti dar išmanesni ginklai?
4 bendraujančias mažo diametro bombas (CSDB) parengtos paleisti
© afmc.af.mil
Amerikiečių oro pajėgų tyrimų laboratorija, vykdanti „Golden Horde“ (auksinė orda) programą, mano galėsiantys pasiūlyti šį tą naujo. Standartinę išmaniąją ginkluotę patobulinus galimybe radijo signalais perduodi informaciją, ginkluotė galėtų tarpusavyje komunikuoti.
Kitaip tariant paleista ginkluotė veiktų kaip darnus būrys, gebėtų reaguoti į realią mūšio situaciją. Esami išmanieji ginklai tik vykdo prieš paleidimą užprogramuotą užduotį. Jie suteikė galimybę su mažiau padaryti daugiau, bet tiksliam smūgiui vis tiek reikia labai tikslios informacijos. Naujos kartos išmanioji ginkluotė turėtų gebėti pati pasirinkti svarbiausią taikinį.
2020 metų gruodžio 15 d. teorija buvo išbandyta praktiškai. Oro pajėgų F-16 naikintuvas paleido dvi bendraujančias mažo diametro bombas (CSDB). Jos nuo standartinių išmaniųjų mažo diametro bombų skyrėsi tik tuo, kad turėjo sumontuotas sistemas įgalinančias bendrauti.
Vos paleistos bombos užmezgė ryšį, drauge aptiko GPS trikdymo šaltinį. Kaip buvo užprogramuota prieš misiją, trikdžių siuntimo šaltinis nebuvo prioritetinis taikinys, tad abi CSDB toliau ieškojo iki rado savo prioritetinius taikinius. Tačiau tuomet, panašu dėl programinės įrangos perkrovos duomenimis, abi CSDB nustojo teikti informaciją saviems valdikliams apie taikinių buvimo vietą. Suveikė automatika, kuri nukreipė jas į saugią vietą susinaikinimui.
„Atlikta „Golden Horde“ demonstracija panaudojant maži diametro bombas yra svarbus žingsnis kuriant viename tinkle bendradarbiaujančių ginklų sistemas. Pirmosios misijos įvykdymas nustato naujus tobulinimo ir perėjimo į karinį panaudojimą tikslus“, – sakė Chris Ristich, oro pajėgų tyrimų laboratorijos transformacinių galimybių biuro direktorius.
Technologijos kūrėjai sako, kad nori sukurti ginklų bendravimą panašų į tai kas naudojama žaidžiant žaidimus, pavyzdžiui amerikietišką futbolą. Puolėjas (quarterback) likusią komandą išdėsto pagal esamą situaciją. Jei kažkas žaidimo eigoje keičiasi, daromos pertvarkos aikštės žaidėjų išsidėstyme. Panašiu principu veikianti technologija išmaniuosius ginklus darytų pusiau autonominiais, nes kas kartą jų funkcijos ir išsidėstymas galėtų kisti.
Šiemet turėtų būti atlikti dar keli bandymai poligonuose. Įdomiausi turėtų būti susiję su CMALD, patobulintais naująja programine įranga netikrais miniatiūriniais oro taikiniais. Kur kas pigesni už standartinius karinius dronus jie galėtų sudaryti idealius klaidinančios atakos būrius. Juos būtų sunku atskirti nuo kur kas vertingesnių taikinių. Versija su radarų trikdymo technologijomis net gi galėtų būti panaudojamos norint priartėti su naikinamąja ginkluote prie labai vertingų taikinių saugomų stiprios priešlėktuvinės ginkluotės.
