Švari energija, žinoma, yra siektinas tikslas, tačiau ji dažnai siejama su elektra. Problema ta, kad yra gamyklų, kurių veikimui būtinas didelis karštis. Jį galima kurti ir elektra, tačiau tai yra neefektyvu, nepatogu ir brangu. Išeitis? Nyderlandų mokslininkai siūlo deginti geležį – šis kuras yra tarsi baterija, kurią galima įkrauti vėjo ir saulės jėgainėse.
Švari energija, žinoma, yra siektinas tikslas, tačiau ji dažnai siejama su elektra. Problema ta, kad yra gamyklų, kurių veikimui būtinas didelis karštis. Jį galima kurti ir elektra, tačiau tai yra neefektyvu, nepatogu ir brangu. Išeitis? Nyderlandų mokslininkai siūlo deginti geležį – šis kuras yra tarsi baterija, kurią galima įkrauti vėjo ir saulės jėgainėse.
© BART VAN OVERBEEKE/TU EINDHOVEN
„Royal Swinkels Family Brewers“ yra šeimos verslas, skaičiuojantis kelių šimtų metų trukmės istoriją. Alaus varymas, žinoma, yra apipintas tradicijomis, kurias svarbu išsaugoti, kad kiekvienas produktas būtų unikalus. Tačiau tuo pačiu svarbu žiūrėti ir į ateitį, todėl „Royal Swinkels Family Brewers“ savo varykloje pradeda deginti geležį.
Įprastai karštis gamyklose kuriamas deginant iškastinį kurą (dujas, anglį, naftos produktus), biokurą (medienos atliekas, šiaudus) arba naudojant elektrines krosnis. Pasirinkimas priklauso nuo to, kas ir kokiomis apimtimis gaminama. Kuras gali būti neutralus CO2 atžvilgiu ir jis gali būti imamas iš atsinaujinančių šaltinių. Bet ar galima imti kurą iš vėjo ir saulės jėgainių ir jį tiesiog deginti?
Eindhoveno universiteto mokslininkai teigia, kad taip. Atsakymas – geležis. Tiksliau – itin smulkūs geležies milteliai (pudra). Tai – tikras atsinaujinantis kuras. Priešingai nei biokuras, kuris sudegęs palieka tik pelenų, geležies milteliai gali būti naudojamas vėl ir vėl. Ir nelieka jokių atliekų, neišskiriama nė šiek tiek CO2.
Specialiame katile degdama geležis virsta geležies oksidu, kuris jums geriau pažįstamas kaip rūdys. Pasitelkus elektros energiją ar, tiksliau, jos dėka išgautą vandenilį, tos rūdys vėliau gali būti vėl paverčiamos geležimi. Ir ji vėl gali būti deginama. Šiam procesui būtų panaudojama perteklinė vėjo ir saulės jėgainių energija, kuri šiaip yra iššvaistoma.
Žinoma, daug kam kils klausimas, kodėl elektros energija nepanaudojama tiesiogiai. Elektrinės pramoninės krosnys egzistuoja, tačiau jos nėra labai praktiškos. Be to, jos yra brangios ir joms būtų sunku pritaikyti tą perteklinę atsinaujinančių šaltinių energiją. Baterijos? Brangu. Biokuras? Užima per daug vietos, sukuria per daug atliekų. Jei ta alaus darykla nenaudotų geležies, ji tikriausiai naudotų dujas, kurios yra ir pigus, ir patogus būdas kurti karštį pramoniniu būdu.
Geležies kuras yra kompaktiškas, sąlyginai nebrangus, švarus ir tikrai atsinaujinantis. Mokslininkai teigia, kad geležies pudros kaina kris, kai toks kuras pramonėje bus naudojamas plačiau. Tačiau Nyderlandų verslininkai juo aktyviai domisi jau dabar, nes šalis iki 2022 metų ketina visiškai atsisakyti gamtinių dujų.
