Elektronika.lt
 2020 m. liepos 12 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Liepos 12 d. 10:17
Mokslininkas: jei specialistas žengs koja kojon su inovacijomis, konkuruoti su skaitmenizacija ir dirbtiniu intelektu neteks
Liepos 11 d. 10:16
VU mokslininkė: jei dirbtinis intelektas perims kai kurias žmogaus funkcijas, tai tik į gera
Liepos 10 d. 20:11
Modernizuota nacionalinė Šengeno informacinė sistema
Liepos 10 d. 18:12
Paaiškėjo gyvybės mokslų inovatorių konkurso nugalėtojai
Liepos 10 d. 13:08
Lietuvos mokslininkai sulaukė tarptautinio dėmesio
Liepos 10 d. 10:10
Pirmoji pasaulyje baltymus generuojanti dirbtinio intelekto sistema testuojama Lietuvoje
Liepos 10 d. 08:13
Nepriklausomi ekspertai pateikė 80 „Boeing Starliner“ tobulinimo patarimų
Liepos 9 d. 20:42
Šiuolaikinis būdas mokytis groti: KTU kuriama IT programėlė, kuri „išverčia“ natas
Liepos 9 d. 19:39
Renkamės tinkamiausią elektrinį paspirtuką: populiariausių modelių palyginimas
Liepos 9 d. 18:39
E. sveikatos sistema vis dar šlubuoja ir neaišku, ar kada veiks be priekaištų
FS19 Mods
FS19 Map mods, FS19 Courseplay, FS19 GPS mod
SnowRunner Mods
SnowRunner maps, SnowRunner trucks, How to install mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
Install MC Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Skins, Minecraft Dungeons Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
How to Install Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Maps, Minecraft Dungeons Skins
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Šlagbaumas
Fontanai, lauko židinys, supynės
LS19 Mods
Fs19 modhub, fs19 maps, FS19 Seasons
Snowrunner Mods
Snowrunner Maps, Snowrunner Trucks, Install Snowrunner Mods
Reklama
 Straipsniai » Elektronika, technika Dalintis | Spausdinti

„SpaceX“ dominuoja raketų skrydžiuose, o tai suteikia NASA daug pranašumų  – ir grėsmių

Publikuota: 2020-05-25 16:36
Tematika: Elektronika, technika
Skirta: Pradedantiems
Aut. teisės: ©Technologijos.lt
Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Gegužės 27 dieną NASA pirmą kartą nuo 2011 metų, kai paskutinėn kelionėn pakilo „Atlantis“, iš JAV teritorijos iškels astronautus. Šį kartą astronautai į Tarptautinę kosminę stotį skries ne NASA raketa, o priklausančia privačiai kosmoso kompanijai „SpaceX“: „Dragon 2“ kapsulė skries su „Falcon 9“ raketa.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Gegužės 27 dieną NASA pirmą kartą nuo 2011 metų, kai paskutinėn kelionėn pakilo „Atlantis“, iš JAV teritorijos iškels astronautus. Šį kartą astronautai į Tarptautinę kosminę stotį skries ne NASA raketa, o priklausančia privačiai kosmoso kompanijai „SpaceX“: „Dragon 2“ kapsulė skries su „Falcon 9“ raketa.

„SpaceX Dragon“ kapsulė į orbitą gabens du NASA astronautus © NASA KENNEDY/CC BY-NC-ND/FLICKR
„SpaceX Dragon“ kapsulė į orbitą gabens du NASA astronautus
© NASA KENNEDY/CC BY-NC-ND/FLICKR

Tai žymi dar vieną pasiekimą privačios Kalifornijoje įsikūrusios kompanijos, per praėjusį dešimtmetį iš autsaiderio virtusios dominuojančiu veikėju. Dabar „SpaceX“ vykdo maždaug du trečdalius NASA skrydžių, įskaitant ir daug mokslinių krovinių, nes jos skrydžiai kainuoja vos $62 milijonus, kai tuo tarpu konkurento, „United Launch Alliance“, skrydžiai beveik dvigubai brangesni. „SpaceX“ nežada apsiriboti tik žemąja Žemės orbita: praeitą mėnesį kompanija laimėjo kontraktą kurti nusileidimo Mėnulyje modulį, ir nuosekliai bando savo didžiulę sunkiąją raketą „Starship“, galinčią gabenti žmones į Marsą.

Didėjant kompanijos galiai, tyrėjai mato tiek teigiamas puses, tiek ir didėjančią riziką. Ji sumažino kosminių skrydžių kainą inovacijomis ir daugkartinio naudojimo pakopomis, taip leisdama NASA sutaupyti. Didžiulės keliamosios galios „Starship“ galėtų nebrangiai kelti į orbitą didelius teleskopus ir sunkią mokslinių tyrimų įrangą į kitas planetas ir jų palydovus. Tačiau „SpaceX“, su savo greitu ir nesuvaržytu Silicio slėnio mentalitetu neįvertina savo technologijų potencialo užteršti naktinį dangų ir nepaliestas planetas. Kai kas nerimauja, kad bebaimis milijardierius Elonas Muskas gali sukelti grėsmę ilgametei NASA saugumo kultūrai. „NASA stengiasi viską nuo kruopščiausiai sumodeliuoti, – sako David Todd, „Seradata“ analitikas, sekantis raketų startus ir palydovus. – „SpaceX“ remiasi „bandyti, kol sulūš“ principu.“

„Nuo 2006 iki 2008, pirmieji trys „Falcon 1“ raketos skrydžiai nepavyko. 2010 metais „SpaceX“ nukreipė dėmesį į didesnę „Falcon 9“ raketą ir po dviejų metų pradėjo gabenti NASA krovinius į TKS. Nuo tada jos ambicijos išaugo. Kontraktus bando laimėti daug kitų kompanijų, – pažymi Jonathan McDowell, Harvard-Smithsonian Astrofizikos centro (CfA) astrofizikas. – „SpaceX“ bando nusigauti iki Marso. Pasirodo, tikslo turėjimas gali ekonomiškai pasiteisinti.“

Kilimas

Nuo kosminių šatlų programos nutraukimo 2011 metais, „SpaceX“ raketos perima vis didesnę NASA startų dalį.

Būsimi pilotuojami skrydžiai gali pakeisti nuo 2011 metų NASA naudotas –  ir brangiai atsieinančias  – rusiškas raketas gabenti žmones į TKS. Pigesni, dažnesni skrydžiai galėtų patobulinti stotyje atliekamus biomedicinos ir fizikos eksperimentus, sako pramonės analitikė Laura Forczyk, kosmoso konsultacijų firmos „Astralytical“ savininkė. „Daugiau žmonių reiškia daugiau tyrimų“, – pažymi ji.

„SpaceX“ paskatino NASA mokslą ir kitaip, pristatydama į orbitą klimato stebėjimo palydovą „Jason-3“ ir planetų paieškos palydovą „Transiting Exoplanet Survey Satellite“. 2022 metais ji rengias paleisti „Psyche“ misiją į metalinį asteroidą. Tai bus pirmasis NASA atliktas „Falcon Heavy“, kurios keliamoji galia yra tarp „Falcon 9“ ir „Starship“, paleidimas.

Bet mokslo misijų kūrėjus labiausiai traukia būsimoji kompanijos raketa „Starship“. „SpaceX“ dar nepaskelbė inauguracinio skrydžio datos, bet sukūrė šešis prototipus, kone po vieną kas mėnesį (trys buvo netyčia sunaikinti bandymų metu). Plieno lydinio kapsulė ir supergalingas greitintuvas yra 120 metrų aukščio bokštas, iškilęs virš žmones į Mėnulį nugabenusios „Saturn V“ raketos. Pernai Muskas pažymėjo, kad dėl pakartotinis raketos panaudojimas ir efektyvus kuro naudojimas galėtų kiekvieną „Starship“ startą atpiginti iki $2 milijonų. Forczyk nuomone, realesnė būtų $10 milijonų kaina.

9 metrų skersmens raketos krovinių skyriuje nesunkiai tilptų didžiulės kosminės observatorijos, pavyzdžiui „Habitable Exoplanet Observatory“, kuri egzoplanetas stebėtų tiesiogiai. Viena iš begalinių „James Webb“ kosminio teleskopo, pakeisiančio „Hubble“ kosminį teleskopą, skrydžio atidėliojimo priežasčių yra tai, kad jo 6,5 metrų segmentinį teleskopą reikia sutalpinti į Europos „Ariane 5“ raketą, sako CfA astrofizikas Martinas Elvis.

Prieinamas „Starship“ taip pat galėtų sustiprinti politinį spaudimą atsisakyti „Space Launch System“ (SLS), NASA kuriamos sunkiosios raketos, kuri turėtų nugabenti agentūrą atgal į Mėnulį ir į Marsą už kvapą. Jos kiekvienas skrydis kainuos kvapą gniaužiančius $900 milijonų – jei kad nors įvyks. Jos debiutas ne kartą atidėtas ir dabar starto tikimasi 2021 metų gale, o dar 1 ar 2 metais vėliau, turėtų nugabenti astronautus į Mėnulio orbitą. Tačiau McDowell abejoja, ar ji bus gaminama labai ilgai. „Jei „Starship“ veiks, tai bus mirties nuosprendis SLS“, – sako jis. „SpaceX“, kartu su privačiomis kompanijomis „Blue Origin“ ir „Dynetics“, balandį buvo pasirinktos sukurti Mėnulio nusileidimo modulius astronautams ir kroviniams.

„SpaceX“ savo „Starship“ kapsulę pozicionuoja kaip nusileidimo modulį, kuris galėtų pakilti savo paties arba NASA sukurtu greitintuvu. Ten pakaktų vietos mokslininkams nugabenti instrumentus, pavyzdžiui, radioteleskopą, galintį pažvelgti į ankstyviausius galaktikų formavimosi etapus iš tolimosios Mėnulio pusės, sako NASA mokslinių tyrimų administratoriaus pavaduotojas Steve Clarke.

Tačiau „SpaceX“ dideli tiesiogine šio žodžio prasme, norai mokslininkams gali sukelti ir sunkumų. „Starship“ nuleistuvas bus daug sunkesnis už ažūrinį „Apollo“ misijos modulį. Jo pakeltos dulkės ir uolienos gali atsidurti Mėnulio orbitoje, kur kliudytų kitiems nuleistuvams ir keltų grėsmę palydovams ir stotims, sako Elvis. Ilgalaikis kompanijos tikslas kolonizuoti Marsą galėtų užkrėsti planetą žemiškais mikrobais, kurie galėtų suklaidinti tyrėjus, priduria jis. „SpaceX“ į prašymus pakomentuoti šiuos klausimus neatsakė.

Pastaraisiais mėnesiais kompanija suerzino astronomus, paleisdama šimtus „Starlink“ palydovų, turėsiančių tiekti plačiajuostį interneto ryšį atokioms vietovėms. Kadangi jų orbita žema, nuo žemės palydovai atrodo stulbinamai ryškūs, ir paliko trikdžius stebėjimų teleskopuose. „Nemanau, kas jie siekė sujaukti dangų, – sako Amerikos astronomijos draugijos prezidentė Megan Donahue. – Tiesiog taip nutiko, nes niekas šio klausimo jiems neuždavė.“

„SpaceX“ šią problemą bando išspręsti. Kai kurie būsimos serijos palydovai, kurie bus paleisti po pilotuojamo skrydžio bandymo, bus patamsinti ir aprūpinti Saulės spindulius blokuojančiais skydeliais. Donahue giria kompaniją už jos bendradarbiavimą su tyrėjais, sprendžiant problemas. „Mums visiems patinka mokslas“, – sako ji.

Bet šis epizodas priminė kosmoso tyrinėtojams, kad nereikia nuvertinti „SpaceX“ potencialo daryti įtaką jų sričiai. Nors Muskas dažnai pernelyg optimistiškai vertina savo projektų įgyvendinimo laiką, jis linkęs juos galiausiai įgyvendinti, pažymi McDowell. „[Muskas] turi stiprių ir silpnų pusių. Jo perdėtas optimizmas yra ir viena ir kita.“

Adam Mann / www.sciencemag.org


Technologijos.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

„Altegra“ – elektronikos projektavimas ir gamyba

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

ENEBA's game store

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2020 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Ilgalaikiai kreditai, paskola už automobilį, kreditų skaičiuoklė
www.mokilizingas.lt
Lietuvių kalba informacinėse technologijose
www.likit.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
MoksloFestivalis.lt
Mokslo ir technologijų pasaulis – naujienos ir straipsniai
www.technologijos.lt
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors, FS19 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS19 Mods, FS17 Mods, FS15 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama