VVTAT duomenimis, du trečdaliai šalies gyventojų tiki, kad Lietuvoje parduodami tų pačių gamintojų ir modelių elektronikos prietaisai yra prastesni nei kai kuriose kitose Europos Sąjungos valstybėse. Kaip yra iš tikrųjų, atsakys palyginamojo tyrimo rezultatai. Tuo tarpu elektronikos prietaisus taisantys meistrai tvirtina, kad skirtingi elektronikos gamintojų standartai skirtingoms šalims yra iš senų laikų užsilikęs mitas.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) duomenimis, du trečdaliai šalies gyventojų tiki, kad Lietuvoje parduodami tų pačių gamintojų ir modelių elektronikos prietaisai yra prastesni nei kai kuriose kitose Europos Sąjungos valstybėse. Kaip yra iš tikrųjų, atsakys palyginamojo tyrimo rezultatai. Tuo tarpu elektronikos prietaisus taisantys meistrai tvirtina, kad skirtingi elektronikos gamintojų standartai skirtingoms šalims yra iš senų laikų užsilikęs mitas. Jų tvirtinimu, kokybę lemia ne rinka, kuriai skirtas išmanusis telefonas ar televizorius, o visiškai kitos aplinkybės.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Skirtingų standartų Lietuvai neįžvelgia
„Nemanau, kad tas pats gamintojas skirtingoms rinkoms tiektų tos pačios specifikacijos, bet skirtingos kokybės elektronikos prietaisus. Neteko girdėti, kad apie tokį reiškinį kalbėtų ir mūsų taisyklos klientai“, – tvirtina elektronikos technikos taisymo paslaugas siūlančios bendrovės „Technikai“ vadovas Ramūnas Viškelis.
Dvigubų kokybės standartų, kuriuos gamintojai taikytų Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodamai elektronikos įrangai, neįžvelgia ir kitos Vilniuje buitinę techniką taisančios bendrovės meistrai. „Manome, kad prastesnė naujausios buitinės technikos kokybė yra globali tendencija, kuri mūsų šalimi tikrai neapsiriboja. Taisymui gauname tiek Lietuvoje pirktos technikos, tiek atvežtos iš užsienio ar skirtos ne mūsų rinkai. Genda vienodai dažnai ir gerokai dažniau nei buities technika, pagaminta prieš 15–20 metų“, – sako „Salvata servisas“ vadovas Borisas Ščerbanis.
Įsitikinimus lemia senų laikų stereotipai
„Salvata servisas“ atstovo tvirtinimu, originalias atsargines dalis gamintojai tiekia vienodas, neskirdami, kurioje rinkoje įsigytą techniką ketinama taisyti. Tuo tarpu gyventojų įsitikinimą, kad skirtingoms rinkoms skiriami skirtingos kokybės gaminiai, gali lemti ir stereotipai, likę nuo deficito laikų, kai Lietuvoje dar nebuvo buitinės technikos parduotuvių ir salonų, o iš Vokietijos, Skandinavijos ir kitų šalių buvo masiškai vežama naudota buitinė technika
„Apklausų, kuriose tiriamas gyventojų požiūris, duomenys viso labo atspindi nuomonę, kuri nebūtinai pagrįsta realia padėtimi. Kur kas geriau į rūpimus klausimus atsakys laboratorijų tyrimo rezultatai. Vis dėlto, remiantis buitinės technikos taisyklų patirtimi, neatrodo, kad kalbos apie skirtingoms rinkoms taikomus skirtingus elektronikos gaminių standartus pasitvirtintų. Net ir praėjusiais metais Europos Komisijos nustatytos naujos elektronikos gaminių projektavimo taisyklės, įpareigojančios gamintojus projektuoti pataisomą įrangą, galioja visoms ES rinkoms vienodai“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.
Kokybę gali padiktuoti ir gamintojo adresas
„Salvata servisas“ specialistų vertinimu, nepriklausomai nuo rinkos, kuriai ji skirta, ar nuo pardavimo kainos, visa šiandien parduodama buities technika tarnauja vidutiniškai apie 5–7 metus trumpiau nei anksčiau. Tuo tarpu taisyklos „Technikai“ patirtis rodo, kad apie elektronikos prietaisų kokybę galime spėti pagal tai, kurioje šalyje ji pagaminta. „Anksčiau iš savo praktikos būdavome linkę manyti, kad Turkijoje pagamintas daiktas yra prastos kokybės. Deja, pastaruoju metu dėl mums nežinomų priežasčių Turkijoje pagamintų elektronikos prietaisų kokybė tapo tikrai labai gera. Apie Kinijoje pagamintus daiktus to pasakyti, deja, negalėtume“, – pastebi R. Viškelis.
Jis įvardija ir kitą aplinkybę, lemiančią prietaiso kokybę. „Pavyzdžiui, 200–300 eurų kainuojantys televizorių detalės yra pagamintos iš visiškai kitokių medžiagų nei televizoriaus, kuris kainuoja daugiau kaip tūkstantį eurų. Brangesniems televizoriams naudojami kokybiškesni komponentai. Kartais tokiems daiktams už papildomą kainą siūloma garantiją pratęsti iki trejų metų. Tokiu atveju galime tikėtis, kad daiktas tuos trejus metus ir nesuges. Priešingu atveju, jeigu garantijos pratęsimo galimybė nesuteikiama, jis neges tiek, kiek trunka jo garantijos laikas, pavyzdžiui, metus, arba šiek tiek ilgiau“, – aiškina įmonės „Technikai“ vadovas.
Kada verta taisyti?
Kuriais atvejais elektronikos prietaisą verta nešti į taisyklą, o kuriais – ieškoti specialaus konteinerio ar aikštelės jam išmesti? Pasak taisyklos „Technikai“ specialistų, pasirinkimą dažniausiai lemia daikto kaina. Neretai tai yra ne Europos rinkai skirti prietaisai, kurių atsarginės dalys į Lietuvą ir kitas Europos šalis netiekiamos. Tokių prietaisų taisyti neverta, nes naujas toks prietaisas gali kainuoti pigiau nei remontas. Tačiau brangų, kokybišką daiktą visada verta taisyti, jeigu remonto kaina siekia iki 40 proc. jo pardavimo kainos.
„Salvata servisas“ siūloma pasirinkimo taisyti ar netaisyti formulė: apsimoka taisyti prietaisus kurių vertė bent dvigubai didesnė už minimalų jo pačios patikros / diagnostikos mokestį arba kai remonto kaina neviršija 70 proc. naujo prietaiso vertės.
EPA projektų vadovė L. Jurevičienė primena, kad atsisveikinti su nepataisoma elektronika ir kitomis elektronikos atliekomis reikia irgi atsakingai. Tokiai elektronikai, baterijoms ir dujošvytėms lempoms mūsų šalyje yra skirti specialūs EPA konteineriai, kuriuos galima rasti prekybos centruose, bibliotekose, švietimo ir kitose įstaigose, o stambiagabaritę elektronikos įrangą EPA išveža nemokamai – tereikia užsiregistruoti organizacijos svetainėje arba paskambinti telefonu 8 695 55 111.
