Lietuvos gyventojų namai pastaruoju metu aktyviai pildosi išmaniaisiais elektronikos prietaisais ir modernia buitinės technikos įranga. Jei anksčiau gaisrai dažniausiai kildavo dėl šildymo sistemų problemų, tai pastaruoju metu fiksuojama vis daugiau įvykių, susijusių su elektros prietaisų gedimais ar jų užsidegimu.
Lietuvos gyventojų namai pastaruoju metu aktyviai pildosi išmaniaisiais elektronikos prietaisais ir modernia buitinės technikos įranga. Draudikai pastebi, kad mūsų šalies žmonės žengia koja kojon su technologijomis – namus tvarko išmanieji robotai ir belaidžiai dulkių siurbliai, o į kištukinius lizdus jungiami išmaniųjų telefonų, laikrodžių, apyrankių bei belaidžių ausinių krovikliai.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.om
„Žmonės namus kiekvienais metais vis stipriau „robotizuoja“, daugiau mūsų šalies gyventojų buityje naudoja savaeigius prietaisus – robotus. Tai – siurbliai, šluotos, žoliapjovės. Pastaraisiais metais Lietuvoje „prigijo“ netgi visiškai nauja transporto priemonė – elektriniai paspirtukai, kuriuos yra būtina įkrauti. Eidami miegoti dauguma žmonių yra įpratę įjungti krautis ir išmaniuosius telefonus, laikrodžius, apyrankes bei išmaniąsias ausines, kad dienos metu šiais įrenginiais galėtų naudotis. Taigi, jei anksčiau nakčiai namuose buvo paliekami keli išmanieji telefonai, dabar įkraunamų prietaisų skaičius yra išaugęs daugiau nei trigubai“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad prietaisų sparčiai daugėja, o elektros instaliacijų pajėgumų dažniausiai niekas nekoreguoja. V. Katilienės teigimu, projektuojant namus ir daugiabučius anksčiau net nebuvo galima įsivaizduoti, kad kada nors gyventojai naudos tiek įvairiausių buities ir elektronikos prietaisų.
Jei anksčiau, pasak draudimo bendrovės atstovės, gaisrai dažniausiai kildavo dėl šildymo sistemų problemų, tai pastaruoju metu fiksuojama vis daugiau įvykių, susijusių su elektros prietaisų gedimais ar jų užsidegimu.
„Pastarąjį mėnesį užsidegė namo garaže stovėjęs elektrinis paspirtukas, kuris buvo įjungtas į kištukinį jungiklį. Kitu atveju – kambaryje kraunamas nešiojamas kompiuteris. Šios nelaimės taip pat įvyko naktį, tad laiku neišgirdus dūmų detekoriaus signalo, gaisro pasekmės galėjo būti itin skaudžios. Nors šeimos patyrė nuostolių, žmonės nelaimėse nenukentėjo“, – pasakojo V. Katilienė.
Jos teigimu, žmonės nesinaudoja automatiniais išjungikliais ir įvairiais būdais, pavyzdžiui, vielutėmis, bando juos „pergudrauti“. Taigi, tokiu būdu pasiekiama pavojinga elektros sistemos apkrova, dėl kurios gali kilti gaisras.
V. Katilienė atkreipė dėmesį, kad žmonės visiškai nepaiso namuose naudojamų prietaisų galingumo, kuris ant visų prietaisų yra nurodytas vatais. Draudikė įspėjo, kad pavojingiausiais prietaisais būtų galima vadinti virdulius, šaldytuvus ir telefonų kroviklius. „Praktika rodo, kad būtent dėl šių elektros prietaisų gedimų namuose dažniausiai kyla gaisrai“, – tvirtino draudimo žalų ekspertė.
Ji patarė patiems žmonėms nepamiršti pasirūpinti išmaniųjų įrenginių saugiu krovimu. „Matome, kad didėjantis kraunamų prietaisų kiekis namuose didina ir gaisrų riziką. Todėl ir suaugusieji, ir vaikai, privalo atsakingai pasirūpinti jų įkrovimu bei nepalikti be priežiūros prietaisų, kurie kraunasi“, – dėstė V. Katilienė.
„Gjensidige“ duomenimis, 70 proc. gaisrų atsitinka dėl netvarkingos elektros instaliacijos ar įjungtų elektros prietaisų. Bendrovės statistika rodo, kad elektros instaliacijos sukelto gaisro vidutinė atlyginta žala siekia daugiau nei 6 000 eurų.
