„F-22 Raptor“ lėktuvai jau dabar priskiriami prie legendinių orlaivių, kurių pavadinimus žinome labai gerai. Daugelis šalių lygiavosi su juo. Tiek savo turimų lėktuvų galimybėmis nenusileisti jam, tiek priešlėktuvinės gynybos šansais jį aptikti. Ir pašalinti. Ar tai galiausiai įtikino JAV, kad šių lėktuvų esamos perspektyvos pasmerktos?
„F-22 Raptor“ lėktuvai jau dabar priskiriami prie legendinių orlaivių, kurių pavadinimus žinome labai gerai. Pradėti naudoti vos prieš 14 metų (2005 metais). Iki šiol nesudalyvavo nė viename kariniame konflikte. Nepaisant visko daugelis šalių lygiavosi su juo. Tiek savo turimų lėktuvų galimybėmis nenusileisti jam, tiek priešlėktuvinės gynybos šansais jį aptikti. Ir pašalinti. Ar tai galiausiai įtikino JAV, kad šių lėktuvų esamos perspektyvos pasmerktos?
Bombos ir raketos gabenamos uždarame skyriuje. Tik tada naikintuvas būna sunkiai aptinkamas
© wikimedia.org
„F-22“ savo išvaizda ir naudojamomis technologijomis smarkiai skiriasi nuo tikrai trumpą laiką tarnybą atlikusių „F-117 Nighthawk“ naikintuvų. Pastarųjų buvo pagaminta vos 64 vienetai, tačiau jie per savo ketvirčio amžiaus tarnybą sudalyvavo net keliuose rimtuose konfliktuose: Pirmajame Persijos įlankos kare bei Jugoslavijos sulaikymo operacijoje. Pastarojoje 1999 metais vienas naikintuvas buvo numuštas.
„Raptor“ turėjo atlikti tą patį darbą. Neaptiktiems įskristi į priešo gilumą, iš maksimaliai artimo atstumo smogti jautriausiems taikiniams, galiausiai sukėlus sumaištį saugiai atsitraukti. Tokia taktika puikiausiai suveikė Irake.
Pašalinus radarus, priešlėktuvinės gynybos sistemas, užklupus net nepakilusius naikintuvus oro uostuose amerikiečiams leido mažais kaštais perimti oro kontrolę. Valdydami ją JAV pajėgos galėjo pasirinktinai smogti ten kur norėjo.
Penktos kartos orlaivis buvo manevringesnis. Jis dar geriau išskaidė savo variklių sukuriamą šilumą, padarant dar keblesniu taikiniu daugeliui raketų oras-oras mėgstančių smogti į kritiškiausią lėktuvų dalį – variklius. Nors ir nemušdamas greičių rekordų, jis įprastu skrydžių rėžimu turėjo būti greitesnis. Maksimaliam savo buvimo vietos neišdavimui jis net neleido naudotis įprasta komunikacija. Visa tai buvo naujausių lėktuvų kartos etalonu.
Buvo. Dabar JAV oro pajėgos po truputi atnaujina esamus „F-22“. Tenka, nes naujų jau nebebus, nepaisant kartas nuo karto pasigirstančių kalbų. Pakeitimai neatrodo labai dideli. Pavyzdžiui naikintuvas pritaikomas naujoms raketoms „AIM-9X“ ir „AIM 120-D“.
Abejos raketos nėra ypač naujos ar slaptos. Jas jau daugiau nei dešimtmetį naudoja tiek amerikiečiai, tiek jų sąjungininkai. Tačiau „F-22“ atveju jos visiškai naujos. Tiek dėl to, kad jos sukurtos jau po to kai buvo baigtas kurti šis naikintuvas, tiek dėl to, kad jos savo koncepcija iki šiol netiko „F-22“.
„AIM-9X“ yra trumpo nuotolio oras-oras tipo raketa. Ji įprastai prikabinama tiems lėktuvams, kurie rizikuoja susidurti su priešiškomis pajėgomis. Ilgą laiką „F-22“ panaudojimo koncepcija neplanavo įsivelti į tokias situacijas.
Daugėjant šalių įsigyjančių penktos kartos orlaivių buvo suprasta, kad visą laiką vengti konflikto nebepavyks ir gali tekti gintis. Ši raketa, nepaisant trumpo nuotolio, manevringa ir leistų atakuoti net iš sudėtingų situacijų.
Atminkime, kad visos naikintuvo gabenamos raketos iki paleidimo būna paslėptos korpuse įmontuotame skyriuje. Paleidimas kur kam labiau komplikuotas lyginant su „F-15“ gabenančiu ją prikabintą po sparnu.
„AIM 120-D“ atvejis labai panašus, skiriasi tik tai, kad ši raketa yra itin ilgo nuotolio oras-oras raketa. Ji skrenda net 50% toliau nei „C“ versija. O pastaroji naudojama ne tik naikintuvų, bet ir vidutinio nuotolio priešlėktuvinėse sistemose „NASAMS“ (kokias greitai turi įsigyti Lietuva).
Orlaivio kūrimo metu niekas nemanė, kad užuot netikėtai užpuolus taikinį iš arti, „F-22“ turės į jį kėsintis iš itin tolimo atstumo.
Galiausiai atnaujinti naikintuvai nustos būti bebalsiais. Iki šiol savo būvimo vietą slapstę maksimalia tyla, po atnaujinimo pradės bendrauti su aplinka. Pradėtos diegti dviejų krypčių DLINK 16 standarto skaitmeninio signalo perdavimo įrangos.
Abu JAV pajėgų turimi penktos kartos orlaiviai galėjo net be atnaujinimo veikti drauge. Vis tik buvo rimtas trūkumas: „F-35“ visa informacija dalinosi, o „F-22“ ne.
Dalinimosi svarba šiomis dienomis tapusi norma. Pavyzdžiui po paskutinių „F-35“ atnaujinimų, orlaivis tapo pajėgus aptikti priešo paleistą balistinę raketą. Savo sistemų surinktą informaciją jis geba perduoti į bendrą tinklą. Naikintuvas neturėdamas reikiamos įrangos jos negali numušti, tačiau visą reikiamą informaciją priėmęs laivas su „AEGIS“ oro gynybos sistemomis ar žemėje dislokuota „Patriot“ sistema gali pradėti taikytis į raketą dar net nepasirodžiusią jų radarų sistemose.
Teoriškai toks bendravimas leistų klaidinti priešus, nes iš kelių skrendančių orlaivių save išduodantį tolimą radarą galėtų būti įjungęs vienas lėktuvas, tačiau jo gaunamais duomenimis naudotųsi visi skrendantys greta.
Po atnaujinimų „F-22“ šioje kompanijoje nebebūtų nesusipratimas. Jie visi galėtų veikti drauge neprarasdami savo paskirties. Kita vertus atrodo, kad amerikiečiai susitaikė, kad nebepavyks pakartoti „F-117“ reidų giliai priešo užnugaryje. Dinozauras po šio atnaujinimo bus vertingesnis medžiojant priešo lėktuvus, o ne besitaikantis į antžeminius taikinius.
