JAV Sausumos pajėgos stengiasi kiek įmanoma rečiau naudoti tikrus vairuotojus. JAV Sausumos pajėgų Antžeminių transporto priemonių centras teigia, kad jau turi įrangą – tiek techninę, tiek programinę – kuri sunkvežimį ar kitą mašiną gali paversti valdoma per atstumą ar visai autonomine.
JAV Sausumos pajėgos stengiasi kiek įmanoma rečiau naudoti tikrus vairuotojus. Galbūt toks tikslas skamba keistai, tačiau tam reikalingos technologijos jau egzistuoja.
Ateityje kariniai sunkvežimiai važinės be žmonių © U.S. Army
21 amžiaus karyba iki šiol daug kuo priminė 20 amžių. Taip, kariai turi naujas technologijas, dangų raižo dronai, o apie šiuolaikines komunikacijos ir operacijų valdymo sistemas dar prieš porą dešimtmečių būtume kalbėję kaip apie fantastinio filmo vertas temas. Tačiau mūšių laukai atrodo labai panašiai – dvi pusės vykdo užduotis ir šaudo viena į kitą.
Vakarai turi technologinį pranašumą prieš praktiškai bet kokį priešininką. Bent jau teoriškai. Tačiau konservatyvios ginkluotosios pajėgos ne visada yra lengvai sudominamos naujomis technologijomis. Išskyrus tada, kai tos technologijos leidžia į mūšio lauką ar tiesiog pavojingas vietas nesiųsti karių.
Įsivaizduokite – 20-30 vilkikų konvojus. Krovinys – kariams ypatingai svarbios maisto, amunicijos ir medicininių reikmenų atsargos. Toks konvojus automatiškai tampa taikiniu, todėl jam būtina apsauga. Tos apsaugos niekas atsisakyti neketina, tačiau ar būtina į kiekvieną konvojų sodinti tiek daug vairuotojų?
Nebūtina. JAV Sausumos pajėgų Antžeminių transporto priemonių centras teigia, kad jau turi įrangą – tiek techninę, tiek programinę – kuri sunkvežimį ar kitą mašiną gali paversti valdoma per atstumą ar visai autonomine. Teigiama, kad ji buvo išbandyta 20 skirtingų mašinų, įskaitant vokiečių ir britų techniką. Ji gali vairuoti ir senstančius pėstininkų transporterius M113. Nors šios technologijos dar nėra visiškai paruoštos naudojimui, ateityje jos padės išvengti daugybės karių žūčių.
Tvarka labai paprasta – jei žmogaus siųsti nebūtina, jis neturėtų būti siunčiamas. Taigi, konvojų galėtų vesti vienas vairuotojas, o iš mūšio lauko pėstininkus surinktų šarvuota mašina visai be vairuotojo. Tačiau kodėl ši technologija prie realybės artėja tik dabar, kai dronai be problemų skraido jau labai ilgą laiką?
Pasirodo, autonominėms ir per atstumą valdomoms mašinoms lengviau veikti trimatėje erdvėje. Padangėse niekas nesugriauna tiltų, niekas nepalieka minų, kelyje nepasitaiko pėsčiųjų. Antžeminės mašinos turi manevruoti tarp akmenų, medžių, kitų mašinų. Kliūčių ant žemės yra kur kas daugiau.
Labai svarbu paminėti, kad kol kas JAV karinės mašinos nėra mokomos kovoti savarankiškai – dabar jos tik mokosi važinėti be žmogaus viduje. Šios naujos sistemos privalumas tas, kad ji gali būti montuojama skirtingoje technikoje ir, prireikus, ją būtų galima pašalinti, kad mašinos valdymą vėl perimtų žmogus. Tačiau tai – tik pereinamasis sprendimas.
„Bradley Fighting Vehicle“, tarnaujantis nuo 1981 metų, greitai turės būti pakeistas nauja mašina. Ji galės būti vairuojama, bet galės veikti ir savarankiškai. Tikriausiai tokiu principu veiks ir kiti ateities sunkvežimiai ir pėstininkų transporteriai.
