Lazeriniai 3D skeneriai jau pakeitė ne vieną profesiją. Architektai naudoja tokius įrenginius tikslioms istorinių pastatų rekonstrukcijoms sukurti, biologai stebi medžio lapų formos pokyčius, kalnakasiai ieško miniatiūrinių įtrūkimų šachtose, archeologai atranda faraonų kapavietes. Rodos, trimačio vaizdo skeneriai pakeis ir Lietuvos policijos darbą.
Lazeriniai 3D skeneriai jau pakeitė ne vieną profesiją. Architektai naudoja tokius įrenginius tikslioms istorinių pastatų rekonstrukcijoms sukurti, biologai stebi medžio lapų formos pokyčius, kalnakasiai ieško miniatiūrinių įtrūkimų šachtose, archeologai atranda faraonų kapavietes. Rodos, trimačio vaizdo skeneriai pakeis ir Lietuvos policijos darbą.
3D skenerio pristatymas / LRT nuotr.
Penkios minutės ir kriminalistas surinks visą reikiamą informaciją apie nusikaltimo vietą. Perkėlus informaciją į kompiuterį, virtualioje erdvėje bus atkurtas tikslus nusikaltimo vaizdas, o virtualioje nusikaltimo vietoje bus galima žvalgytis tiek, kiek reikės. Tai ne scenarijus naujai CSI serialo daliai – Lietuvos policija įsigijo modernų lazerinį skenerį, kuris ne tik padės ištirti sunkius nusikaltimus, bet ir galės palengvinti į eismo įvykius vykstančių pareigūnų kasdienybę.
Prisiminė R. Morkevičiaus nužudymo tyrimą
Giedrius Birmontas, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro viršininko pavaduotojas, teigia, kad tai pati naujausia ir tiksliausia technologija.
„Šio prietaiso kaina yra 84,5 tūkst. EUR. Jį tikimės naudoti ypač sunkiems nusikaltimams tirti, kai įvykio vieta bus didelė, kai daugybės nusikaltimo detalių surinkimas reikalauja daug laiko. Pavyzdžiui, kovotojo Remigijaus Morkevičiaus nužudymas. Ekspertams reikėjo apžiūrėti didelį plotą tarp daugiabučių namų. Šiuo prietaisu gana greitai galėtume padaryti tikslius matavimus. Prietaisas padės rekonstruoti įvykį virtualioje erdvėje. Mums itin svarbu nustatyti šūvių eiliškumą, kas šaudė, kaip kulkos atšoko“, – sakė jis.
Tyrėjo teigimu, prietaisas veikia dvigubu principu: „Siunčiami lazerio spinduliai atsimuša į tam tikras klūtis ir grįžta atgal. Gaunama taško koordinatė. Taškų iš vienos skenavimo vietos galime nustatyti iki 30 milijonų. Antra, naudojama didelės skiriamosios gebos kamera. Padarytos nuotraukos susiejamos su lazerio spinduliais, todėl galime sukurti milimetro tikslumo vizualizaciją.“
Pasieks ir už 800 metrų
Anot pareigūno, prietaisas veiks tiek viduje, tiek lauke, vyraujant nuo plius 40 iki minus 40 laipsnių temperatūrai.
„Sniegas, lietus jam netrukdys. Lazerio spindulys gali pasiekti objektus, esančius ir už pusės metro, ir už daugiau kaip 800 metrų. Lazerio spinduliai yra išspinduliuojami itin dideliu dažnumu, pavyzdžiui, 500 tūkst. spindulių per sekundę“, – aiškino jis.
Pareigūnas patvirtino, kad šiuo klausimu šiek tiek atsiliekame nuo kitų šalių, nes komandiruočių metu mato, kad daug kas tokius prietaisus jau naudoja kelerius metus.
„Lenkai naudoja tris tokius prietaisus, latviai tokį prietaisą įsigijo po „Maximos“ parduotuvės griūties. Tiesa, jis veikia tik darydamas aplinkos nuotraukas, nėra lazerio. Mes, norėdami atkurti įvykio vietą, iki šiol naudojome fotoaparatus, vaizdo kameras. Esamę išbandę ir 3D dronų technologijas. Mano kolegos balistai įvykio vietoje naudojo lazerinius atstumo matuoklius, galbūt esate matę tokius prietaisus, kai būna keičiami langai, tačiau vienas spindulys neveikia lauke. Jei lyja ar sninga, trukdžiai neleidžia gauti tikslaus rezultato“, – dėstė G. Birmontas.
Pareigūnai sutaupys ir laiko, nes iš vieno taško skenuojama apie minutę: „Dažniausiai įvykio vietą reikia nuskenuoti iš penkių ar šešių taškų, kad būtų gautas visas vaizdas. Vadinasi, užtenka penkių ar šešių minučių norint surinkti visą informaciją apie įvykio vietą.“
Be to, pareigūnas pabrėžė, jog svarbu ir tai, kad prietaisas prisijungia prie GPS sistemos: „Yra speciali antena, kuri buvimo vietą padeda nustatyti dešimties centimetrų tikslumu. Taip prisirišame prie įvykio vietos. Tai bus geras įrodymas teisme, kad buvo tirta toje konkrečioje vietoje, be to, visada rasime įvykio vietą tiek miške, tiek mieste.“
Pamatytų, koks užrašas po dažais
Albertas Ramanauskas, „Baltijos kompiuterių centro“ direktorius, aiškino, kad įrenginys pirmiausia leis sutaupyti laiko, o tiriant sunkius nusikaltimus bus puikus įrankis.
„Įsivaizduokite įvykį magistralėje, kur intensyvus eismas, tokiu atveju kelias uždaromas, susidaro spūstys. Šis prietaisas nuskenuoja aplinką ir surenka informaciją į trimatį taškų debesį. Paskui su kompiuteriu galima panaudoti įvairius filtrus, šalinti nereikalingas kliūtis iš bendro vaizdo. Fiksuojamas lazerio impulso atspindys. Galima fiksuoti atspindį nuo taikinio, kurį tiri, bet, pavyzdžiui, dulkės, yra tarpinis atspindys, kuris užgožia taikinį. Tokius triukšmus galima pašalinti. Tai padaro programinė įranga. Sukūrus erdvinį vaizdą, galima kompiuteryje atlikti visus matavimus, žiūrėti, kokios medžiagos atspindėjo lazerio šviesą. Netgi galima panaikinti pirminį sluoksnį ir pažiūrėti, kas po dažų sluoksniu parašyta“, – aiškino bendrovės, iš kurios Lietuvos policija pirko prietaisą, vadovas.
Jo teigimu, labai dažnai liudininkai pasakoja, kad stovėjo toje vietoje ir viską matė, tačiau, nuskenavus erdvę, visada galima kritiškai įvertinti jų parodymus. Ar jie tikrai iš tos vietos galėjo matyti tokį vaizdą?
„Šį prietaisą pagamino austrų kompanija. Ji turi itin didelę patirtį kurdama tokius įrenginius. Jie gamina ir prietaisus, kurie montuojami ant automobilio ar kitos judančios platformos, ir visą skenavimą atlieka judant. Sistema sugeba pašalinti vibracijas, svyravimus, atsirandančius dėl judėjimo. Jie gamina ir prietaisus, kurie montuojami į sraigtasparnius, dronus. Kai kurie iš jų įrenginių gali skenuoti vandens telkinio dugną ir įveikti iki 11 m gylį. 3D skenavimas naudojamas išsaugoti ir įvairius architektūros, kultūros paveldo objektus. Kai kas netgi skenuoja medžių lapus ir aiškinasi, kaip lapas kinta, auga. Ieškoma šachtose milimetrinių įtrūkimų. Padeda ieškoti blogų kontaktų elektros perdavimo linijose ir taip mažina patiriamus nuostolius“, – apie technologijos pritaikymą pasakojo jis.
Kriminalistas: mums tai mažas kosminis laivas
Aidas Kazlauskas, Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos viršininkas, teigė, kad skenavimas gali būti vykdomas ir naktį, o duomenų apdorojimo metu galima pašalinti rūką, lietų, kitus trikdžius.
„Galime pašalinti policininkus iš įvykio vietos, jei skenavimas buvo daromas, kai jie dirbo. Išvykus iš įvykio vietos, dažniausiai neturėdavome galimybių į ją sugrįžti, o dabar galime ją toliau tyrinėti kompiuteriu. Visą medžiagą galime pateikti teismui, teisėjai gali kompiuteriu prisijungti ir patikrinti įvykio vietos aplinkybes. Pareigūnams nereikia vaikščioti su rulete ir, pavyzdžiui, atlikti matavimus pavojingomis sąlygomis, kai aplinkui intensyvus eismas. Kol kas tai (šis prietaisas) yra mažas kosminis laivas mums“, – pasakojo pareigūnas.
Paklausus, ar taip lengvai iš nusikaltimo vietos vizualizacijos pašalinus žmones, galima ir juos lengvai pridėti, pareigūnas teigė, kad kiekvienas veiksmas registruojamas kompiuterinėje sistemoje ir automatiškai išsaugojamas. „Geresnio įrodymo teisme šiandien greičiausiai nėra“, – pristatymą užbaigė A. Kazlauskas.
