Po ypač šiltos vasaros į Lietuvą sugrįžo vėsūs, rudeniški orai, tačiau tokius karščius veikiausiai galėsime pamiršti tik iki kito šiltojo sezono. Mokslininkai tikina, kad alinančios karščio bangos kasmet dažnės. Tad tikėtina, kad dėl besikeičiančio klimato vis daugiau žmonių namuose įsirengs vėsinimo sistemas, tačiau ar galime užsitikrinti komfortą kartu saugodami klimatą?
Po ypač šiltos vasaros į Lietuvą sugrįžo vėsūs, rudeniški orai, tačiau tokius karščius veikiausiai galėsime pamiršti tik iki kito šiltojo sezono. Mokslininkai tikina, kad alinančios karščio bangos kasmet dažnės. Tad tikėtina, kad dėl besikeičiančio klimato vis daugiau žmonių namuose įsirengs vėsinimo sistemas, tačiau ar galime užsitikrinti komfortą kartu saugodami klimatą?
Dabar jau galime apibendrinti vasarą išryškėjusius iššūkius. Alinusios karščio bangos mušė visų laikų rekordus – JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija nustatė, kad šių metų liepa buvo karščiausias mėnuo pasaulyje nuo pat matavimų pradžios. Ekstremalus karštis fiksuotas daugelyje šalių. Pavyzdžiui, Olandijoje liepos pabaigoje temperatūra pirmą kartą perkopė 40°C ribą.
Dar aukštesnė temperatūra vasaros pabaigoje užfiksuota Prancūzijoje, kur ji siekė 46°C. Lietuva ekstremalaus karščio taip pat neišvengė, tik čia rekordus mušė ne liepos, o birželio mėnuo. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, birželis buvo rekordiškai karštas ir net 4,7°C viršijo daugiametes normas.
Vėsinimo prietaisų poreikis auga
Tikėtina, kad dėl tokių permainingų orų, staiga užklumpančių karščio bangų, vis daugiau žmonių įsidiegs vėsinimo sistemas. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad iki 2050 m. pasaulio mastu kondicionierių skaičius išaugs nuo 1,6 iki 5,6 mlrd. ir šie prietaisai naudos tiek energijos, kiek šiuo metu visoms reikmėms suvartoja visa Kinija. Augantis vėsinimo prietaisų poreikis jau pastebimas ir Lietuvoje. Dar šią vasarą straipsnių antraštės žiniasklaidoje skelbė apie iš parduotuvių šluojamus kondicionierius bei ventiliatorius, o užsukę į dažną jų iš tiesų galėjome matyti tuščias lentynas. Panašu, kad dėl besikeičiančio klimato tokia tendencija vyraus ir toliau.
Tačiau kokį poveikį tokie suvartojamos energijos mastai turės planetai? Minėta agentūra skaičiuoja, kad jei elektra kondicionieriams aprūpinti bus gaminama iš anglies ar natūralių dujų, į atmosferą išmetamų CO₂ emisijų kiekis kone padvigubės. Jei 2016 m. jos siekė 1,25 mlrd. tonų, 2050 m. skaičius išaugtų iki maždaug 2,28 mlrd. tonų. Tad vienintelė išeitis siekiant pasirūpinti savo komfortu ir apsaugoti planetą – šaldymo sistemas aprūpinti švaria ir aplinkai draugiška energija iš atsinaujinančių šaltinių.
Išeitis – vėsintis saule
Vienas iš būdų apsirūpinti švaria energija – įsirengti saulės elektrinę. Vasarą Lietuvoje jos veikia itin efektyviai – nuo gegužės iki liepos 10 kW galios jėgainė pagamina apie 3700 kWh elektros, todėl saulės energijos naudojimas namų vėsinimui yra ypač patogi išeitis. Efektyviausias laikas energijos gamybai – nuo 11 iki 16 val., nes tokiu metu Lietuvoje saulės spinduliai krinta tinkamiausiu kampu. Vasaros popietėmis, kai ne tik lauko, bet ir namų temperatūra pakyla, orą vėsinančių kondicionierių energijos sąnaudos taip pat išauga. Tokiu metu ypač efektyviai veikianti saulės jėgainė ant namo stogo yra ekonomiškai naudingas sprendimas, nes pagamintą elektrą suvartojame iškart. Tad saulės elektrinės potencialas dar labiau išauga ir galime sutaupyti daugiau, nei perduodami pagamintą elektros energiją į paskirstymo tinką pasaugojimui.
Nors šiuo metu sąvoka – „saulė, kuri šaldo“ mūsų ausims skamba neįprastai ir keičia nusistovėjusią logiką, tikėtina, kad būtent tai taps išeitimi daugeliui žmonių, saugančių savo sveikatą, tačiau norinčių prisidėti prie aplinkos tausojimo. Tad namuose įsirengę vėsinimo sistemą ir jai naudodami žalią energiją ne tik sutaupysime, pasirūpinsime savo komfortu, bet ir saugosime aplinką.
Vartojama daugiau elektros
Jau dabar elektros energijos poreikis Lietuvoje auga. 2018 m., palyginti su 2017 m., galutinis elektros suvartojimas pakilo beveik 4 proc. ir siekė 11,176 TWh, o tai kone didžiausias skaičius šalies istorijoje. Tad augant vartojimui, svarbu užtikrinti, kad kuo didesnę energijos dalį sudarytų švari elektra. Tai numatoma ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, kurioje teigiama, kad valstybė per artimiausius tris dešimtmečius sieks visą reikalingą energiją pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių.
Vertinant elektros energijos gamybos apimtis saulės jėgainėse, matome judėjimą iš tiesų pozityvia linkme. Pavyzdžiui, 2018 m. sugeneruota 0,08 TWh elektros arba beveik 20 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Pastebime vis didesnį gyventojų susidomėjimą saulės elektrinėmis, besiplečiantį savarankiškų energijos gamintojų ratą, tad tikėtina, kad saulės jėgainių pagaminama elektros energijos dalis bendrame balanse ir toliau nuosekliai augs. Natūralu, kad vis dažniau užklumpančios karščio bangos lems ir daugiau saulėtų dienų, todėl energijos gamyba iš saulės bus tik dar perspektyvesnė, o kartu – ir draugiška aplinkai.
Komentaro autorius – Kostas Dryžas, „Elektrum Lietuva“ Saulės energijos projektų vadovas.
