Įmagnetintas ir trintį mažinančiu hidrogeliu išteptas robotas gali efektyviai slysti per „sudėtingą ir suvaržytą“ aplinką, pavyzdžiui, kraujagyslių struktūras kūne ir smegenyse. Kartu su naudojamomis endovaskulinėmis technologijomis jis gali leisti gydytojams greitai pasiekti ir gydyti smegenų kraujagyslių užsikimšimus ir pažeidimus.
Magnetu valdomas robotas, galintis manevruoti per siauriausias kūno arterijas, vieną dieną galėtų padėti išvengti mirčių, kurias sukelia insultai.
Įmagnetintas ir trintį mažinančiu hidrogeliu išteptas robotas gali efektyviai slysti per „sudėtingą ir suvaržytą“ aplinką, pavyzdžiui, kraujagyslių struktūras kūne ir smegenyse, rašoma Masačusetso technologijos instituto (MIT) žurnale „Science Robotics“.
Magnetinis robotas / MIT nuotr.
Kartu su naudojamomis endovaskulinėmis technologijomis jis gali leisti gydytojams greitai pasiekti ir gydyti smegenų kraujagyslių užsikimšimus ir pažeidimus.
„Insultas yra penkta pagal dažnumą mirties priežastis ir pagrindinė negalios priežastis JAV. Jei insultui gali būti užkirstas kelias per maždaug 90 minučių, pacientų išgyvenamumas gali padidėti “, – pranešime cituojamas MIT docentas Xuanhe Zhao. „Jei per šią auksinę valandą galėtume sukurti ir panaudoti kraujagyslių užsikimšimo panaikinimo įtaisą, išvengtume ilgalaikio smegenų pažeidimo. Tai mūsų viltis“, – pridūrė jis.
Dabartinis gydymas yra gana sudėtingas. Norėdami išvalyti kraujo krešulius smegenyse, chirurgai naršo plona viela per pagrindinę kūno arteriją, dažniausiai per koją ar kirkšnį, o radiaciją skleidžiantis fluoroskopas daro nuotraukas, kurios padeda nukreipti laidą į smegenis. Tada per kateterį tiekiami krešulį mažinantys vaistai, arba prietaisas surenka krešulį.
„Vienas iš iššūkių – sugebėjimas naršyti po sudėtingas smegenų kraujagysles, kurių skersmuo yra labai mažas ir kurių kateteriai negali pasiekti“, – teigė Seulo nacionalinio universiteto mechanikos inžinerijos profesorius Kyujin Cho. „Šis tyrimas parodė, kad galima atlikti chirurgines procedūras smegenyse be atviros operacijos“, – pridūrė jis.
Štai ksip gali pagelbėti siūlą primenantis robotas. Hidrogelio danga neleidžia gijai svyruoti ir daugiau kaip 10 kartų sumažina trintį, o antrojo sluoksnio magnetizmas leidžia chirurgui, esančiam už kambario ribų, valdyti robotą visame žmogaus kūne, taip sumažinant fluoroskopų spinduliuotės poveikį. Jo šerdis yra pagaminta iš nikelio-titano lydinio arba nitinolio, kuris yra lankstus, tačiau gali grįžti į savo natūralią formą.
Tyrėjai išbandė robotą naudodami galvos smegenų silikonines kopijas, kliovėsi kraujo savybėmis pasižyminčiais skysčiais. Tiesa, šios sąlygos dar toli gražu nepanašios į tikros operacinės.
