Elektros energijos gaminimas iš atsinaujinančių išteklių – daug diskusijų Lietuvoje sukėlusi tema. Tarptautinėje statybų parodoje „Resta 2019“ saulės elektrinių įrengimo paslaugas teikiančios įmonės „GreenUp“ atstovas Tomas Steikūnas paminėjo, per kiek laiko galima tikėtis, kad įrengta saulės elektrinė atsipirks.
Elektros energijos gaminimas iš atsinaujinančių išteklių – daug diskusijų Lietuvoje sukėlusi tema.
Tarptautinėje statybų parodoje „Resta 2019“ saulės elektrinių įrengimo paslaugas teikiančios įmonės „GreenUp“ atstovas Tomas Steikūnas paminėjo, per kiek laiko galima tikėtis, kad įrengta saulės elektrinė atsipirks.
Savo pranešimą jis pradėjo sakydamas, kad keičiantis klimatui ir didėjant oro taršai, tiek Europa, tiek visas pasaulis kovoja su tarša.
„Europos Sąjungos pozicija yra labai aiški – raginama mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, skatinti atsinaujinančią energetiką, užtikrinti energetiškai efektyvesnių namų statybą. <...> Šiuo metu Europa iki 2030 m. nori pasiekti, kad 32,5 proc. gyventojų pradėtų naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius“, – teigia T. Steikūnas.
Jis papasakojo, koks yra saulės elektrinės veikimo principas apskritai.
„Ant stogo, žemės arba ten, kur yra vietos, pastatomi moduliai, kurie duoda energiją į inverterį. Jis jungiasi prie bendros namo apskaitos ir tuomet visa namų technika naudoja sukauptą saulės energiją. Vėliau ESO (Elektros skirstymo operatorius – aut. past.) įrengia dvipusės apskaitos skaitiklį, kuris leidžia fiksuoti perduodamos energijos perteklių elektros tinklams. <...> Šiuo metu tai yra vienas efektyviausių būdų, nes atskirų baterijų įrengimas nėra tiek ištobulintas ir pigus, kad apsimokėtų statyti ir daryti autonominę elektrinę“, – priduria konferencijos pranešėjas.
Nors jis pripažįsta, kad dabar yra išaugusios kainos už elektros saugojimą ESO tinkle, tačiau viliasi, kad ateityje kainos turėtų nebekilti.
„Anksčiau mokestis už elektros saugojimą buvo 3,9 ct/kWh, dabar jis siekia 4,5 ct/kWh. <…> Ateityje ES tikrai neturėtų leisti toms kainoms išsikreipti. Turi būti užtikrinta, kad žmonėms apsimokėtų statyti saulės elektrines patiems. Kainų skirtumas turi išlikti, koks yra dabar, arba netgi dar didėti“, – sako T. Steikūnas
Atsiperkamumas – po 7 metų
„Resta 2019“ kalbėdamas pranešėjas sakė, kad šiuo metu kainos už saulės elektrinių įrengimą yra pakankamai geros, o saulės kiekis, tenkantis Lietuvai, yra tinkamas elektros gaminimui.
„Kainos yra tikrai neblogos. Mes skaičiuojame, kad kažkur 7 metų laikotarpyje, įskaičiuojant ESO administravimo mokestį, įrengta saulės elektrinė gali atsipirkti. Žinoma, daug kas priklauso nuo jos dydžio. <...> Lietuvos geografinėje padėtyje pagal klimato sąlygas vidurkis yra 1000 kWh, kurias pagamina 1 kW galios elektrinė“, – teigia T. Steikūnas.
Saulės modulių, kurių galia siekia 1 kW, įrengimas ant šlaitinio stogo gali kainuoti iki 1000 eurų, plokščio – 1200, o statant įrenginius ant žemės – 1300 eurų.
Kitas žingsnis – visuomeniniai namai
Pasak T. Steikūno, tolimesni ES programos pakeitimai, kurie turėtų įsigalioti nuo šių metų rudens – tai saulės kolektorių vietos įrengimo ribojimų panaikinimas.
„Planuojama, kad saulės modulius bus galima įrengti geografiškai kitoje vietoje. Pavyzdžiui, kur nors sodyboje, bet elektros energiją naudoti bute. <...> O nuo 2021 m. patys namai turės gaminti elektrą ir būti efektyvūs“, – priduria T. Steikūnas.
Trečiadienį parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidėjęs renginys „Resta“ sukvietė 450 įmonių iš visos Lietuvos ir 15 užsienio valstybių.
Straipsnio autorius – Lukas Dulskas.
