Elektronika.lt
 2019 m. liepos 20 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Liepos 20 d. 19:12
„Lietuvos geležinkeliai“ modernizuos 14 prioritetinių Lietuvos pervažų
Liepos 20 d. 16:36
Pornografijos mėgėjų „inkognito režimas“ neišgelbės: „Google“ ir „Facebook“ stebi ir ten
Liepos 20 d. 07:08
Neuromokslininkė Neniškytė: matau technologijas, bet neuro prasme Muskas proveržio nepadarė
Liepos 19 d. 20:06
„FaceApp“ skandalas
Liepos 19 d. 16:21
Elono Musko startuolis rengiasi su žmonėmis bandyti smegenų ir kompiuterio sąsają
Liepos 19 d. 12:25
Skalpelis plieno rankoje: operacijos padedant robotams prigijo ir Lietuvos chirurgijoje
Liepos 19 d. 08:14
Sveikatos technologijos kelia etinius klausimus
Liepos 18 d. 20:12
Specialistai: telefonas kol kas negali pakeisti specialaus navigatoriaus
Liepos 18 d. 18:31
Sukurta nauja lazerinė sistema diabeto tyrimams
Liepos 18 d. 16:08
Nepraraskite budrumo – TOP 5 Lietuvoje plintantys virusai
FS 19 Tractor mods
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, How to install
ATS mods
ATS trailer mods, ATS truck mods, ATS map mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
FS19 Maps, FS19 Trucks
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors
Install MC Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Skins, Minecraft Dungeons Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
Periodontologija
Endodontija mikroskopu, implantacija, protezavimas
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Reklama
 Straipsniai » Elektronika, technika Dalintis | Spausdinti

Inovatyvus KTU mokslininkų požiūris į saulės elementų gamybą gali nulemti rimtus rinkos pokyčius

Publikuota: 2019-03-19 20:13
Tematika: Elektronika, technika
Skirta: Mėgėjams
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Grupė Kauno technologijos universiteto chemikų drauge su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikais pasiūlė naują požiūrį į perovskitinius saulės elementus. Mokslininkų pasiūlyta nauja sluoksnių formavimo technologija šiuose saulės elementuose gali ne tik sumažinti jų gamybos sąnaudas, kaštus, bet ir prailginti gyvavimo trukmę.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Grupė Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikų drauge su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikais pasiūlė naują požiūrį į perovskitinius saulės elementus. Mokslininkų pasiūlyta nauja sluoksnių formavimo technologija šiuose saulės elementuose gali ne tik sumažinti jų gamybos sąnaudas, kaštus, bet ir prailginti gyvavimo trukmę.

KTU mokslininkų pasiūlyta inovacija yra susijusi su selektyvinio sluoksnio formavimu perovskitiniuose saulės elementuose. Jie susintetino medžiagą, kurios molekulės pačios susiorganizuoja į sluoksnį, lygiai padengiantį skirtingus paviršius. Naujasis elektrodo sluoksnio formavimo būdas yra ne tik efektyvesnis, nes vienodai padengia įvairius paviršius, kas ypač svarbu vystantis saulės technologijoms, bet ir pigesnis.

Inovatyvus KTU mokslininkų požiūris į saulės elementų gamybą gali nulemti rimtus rinkos pokyčius
KTU nuotr.

Perovskitiniai saulės elementai smarkiai veržiasi į priekį saulės energijos technologijų srityje ir konkuruoja dėl efektyvumo su jau įsitvirtinusiomis saulės energijos technologijomis, naudojamomis visame pasaulyje. Svarbus žingsnis šių naujos kartos saulės elementų masinės gamybos link yra efektyvių selektyvių kontaktinių sluoksnių vystymas.

Pranoksta iki šiol naudotus metodus

Metodai, kurie šiuo metu naudojami sluoksnių formavimui perovskitiniuose saulės elementuose, yra vakuuminis garinimas ir dengimas sukant (angl. spin-coating). Pasak mokslininkų, abu turi nemenkų trūkumų – naudojant dengimo sukant metodą prarandamas didelis kiekis medžiagų, o garinimo metodas reikalauja aukštos temperatūros ir sudėtingų vakuumo technologijų. Be to, ne visos molekulės yra tinkamos garinimui.

Siekdami efektyvinti perovskitinių saulės elementų gamybą, KTU mokslininkai susintetino medžiagą, kurios molekulės pačios tvarkingai „išsirikiuoja“ į vienos molekulės storio sluoksnį.

„Naudojami ne polimerai, bet mažesnės molekulės, o susiformavęs monosluoksnis yra labai plonas. Tai ženkliai atpigina procesą lyginant su šiuo metu egzistuojančiomis alternatyvomis. Be to, mūsų junginio sintezės kelias yra žymiai trumpesnis nei polimerų sintezė“,– aiškina KTU Cheminės technologijos fakulteto doktorantas Ernestas Kasparavičius.

KTU Cheminės technologijos fakulteto laboratorijose susintetintos medžiagos buvo išbandytos realiuose perovskitiniuose saulės elementuose. Tai atliko grupė Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikų, vadovaujama dr. Styvo Albrechto, bendradarbiaudama su KTU doktorantūros studentu Artiomu Magomedovu. Šis, atlikęs praktiką Berlyne, pats išbandė naująją medžiagą persovskitiniuose saulės elementuose.

Inovatyvus KTU mokslininkų požiūris į saulės elementų gamybą gali nulemti rimtus rinkos pokyčius
KTU nuotr.

„Laboratorijoje Kaune tyrinėjome savaime persitvarkančių molekulių naudojimą elektrodo sluoksnio formavimui, kuris būtų 1-2 nm plonumo ir tolygiai padengtų visą paviršių. Praktikos Berlyne metu turėjau galimybę pritaikyti mūsų medžiagą ir pagaminti pirmąjį veikiantį saulės elementą tik su monosluoksniu“,– pasakoja A. Magomedov.

Svarbus jaunųjų tyrėjų indėlis

Tyrimo grupės vadovas, KTU profesorius Vytautas Getautis pabrėžia jaunųjų tyrėjų indėlį viso tyrimų proceso metu.

„Paprastai vadovas pateikia mintį, idėją, o doktorantai ją įgyvendina. Šiuo atveju jaunieji mokslininkai ir išgeneravo pačią idėją, ir realizavo ją saulės elementų gamyboje“,– sako V. Getautis.

Saulės elementų gamyboje naudojant monosluoksnio technologiją net tik patiriamos ženkliai mažesnės sąnaudos, bet ir padidinamas elemento veiksmingumas. Patikrinus Berlyne pagaminto saulės elemento kokybę, paaiškėjo, kad jo galios konversijos efektyvumas siekė beveik 18 proc., kas naujai technologijai yra itin geras rezultatas.

Be to, kai elektrodai formuojami monosluoksnio savitvarkos būdu, jokie papildomi priedai elemento efektyvumo gerinimui yra nereikalingi. Tai gali ženkliai prailginti elementų gyvavimo trukmę.

Laukia patento bei siekia komercializuoti

KTU mokslininkai nuolat tobulina atrastas medžiagas ir technologijas. Šiandien naujuoju būdu pagamintų saulės elementų efektyvumas pakilo iki 21 proc.

Sėkmingo Lietuvos chemikų ir Vokietijos fizikų bendradarbiavimo rezultatai paskelbti aukšto cituojamumo (IF 21,875) žurnale „Advanced Energy Materials“ („Self‐Assembled Hole Transporting Monolayer for Highly Efficient Perovskite Solar Cells“).

Kadangi tokio pobūdžio perovskitinių saulės elementų tyrimai nebuvo daromi anksčiau ir gali turėti svarbios įtakos šių elementų gamybos procesui, Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto ir KTU komandos pateikė prašymą patentui gauti. Jau ruošiant šią informaciją KTU Nacionalinis inovacijų ir verslo centras (NIVC) informavo, kad išradimu jau susidomėjo viena Japonijos kompanija. Pradėtos derybos dėl licencijos pardavimo.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

CRM sistema – „Hanna CRM“

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2019 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Lietuvių kalba informacinėse technologijose
www.likit.lt
Svarstyklės – čia, matuokliai, laboratorinė įranga
www.moris.lt
Farming Simulator 2019 Mods, LS19 Mods, FS19 Mods
fs19.net
Ets2 mods, ats mods, fs19 mods
allmods.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors, FS19 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS 2019 Mods, FS 2017 Mods, FS 2015 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama