Elektronika.lt
 2024 m. kovo 29 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 29 d. 08:26
Inovacijų ekspertai su partneriais siekia pagerinti Lietuvos miškų ir jų kelių būklę
Kovo 28 d. 20:32
„Elektrum Lietuva“ į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą šiemet investuos 9 mln. eurų
Kovo 28 d. 17:25
NASA „BurstCube“ palydovas paleistas tirti galingiausius sprogimus kosmose
Kovo 28 d. 14:50
„Logitech“ pristato „Signature Slim“ klaviatūrą ir darbo bei gyvenimo derinį prie rašomojo stalo
Kovo 28 d. 11:17
Kaip atrodys mokslai, studijos ir darbas DI eroje: pagrindiniai parodos „Karjera & studijos Lietuvoje“ akcentai
Kovo 28 d. 08:52
Jungikliai pagaminti iš atliekų – naujovė tvariems namams
Kovo 27 d. 20:30
Saulės elektrinė – daugiabučio balkone: ar tai įmanoma Lietuvoje? (1)
Kovo 27 d. 18:19
4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
Kovo 27 d. 16:36
Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“
Kovo 27 d. 14:14
„Philips Monitors“ E1 serija turės tris naujus daugiafunkcinius modelius, skirtus hibridiniam ir nuotoliniam darbui
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Elektronika, technika Dalintis | Spausdinti

Mažieji palydovai: galimybės Lietuvos verslui ir mokslui

Publikuota: 2018-12-21 15:52
Tematika: Elektronika, technika
Skirta: Mėgėjams
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

2000 m. prasidėjusi mažųjų palydovų era įgauna vis didesnį pagreitį. 2018 m. buvo paleista apie 300 mažųjų palydovų, o tai beveik tris kartus daugiau nei 2016 m. Didžiausią įtaką rinkos augimui turėjo sumažėję palydovų paleidimo kaštai ir rizikos kapitalo fondų investicijos į šį sektorių.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

2000 m. prasidėjusi mažųjų palydovų era įgauna vis didesnį pagreitį. 2018 m. buvo paleista apie 300 mažųjų palydovų, o tai beveik tris kartus daugiau nei 2016 m. Didžiausią įtaką rinkos augimui turėjo sumažėję palydovų paleidimo kaštai ir rizikos kapitalo fondų investicijos į šį sektorių. Kita mažųjų palydovų proveržio banga siejama su daiktų interneto bei mašinų komunikacijos plėtra. Naujomis galimybėmis kosmoso pramonėje domisi ir Lietuvos mokslas bei verslas. Apie jas pasakoja Laurynas Mačiulis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) doktorantas, Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) Palydovinių sistemų tyrimų grupės vadovas ir vienas pirmųjų lietuviškų palydovų idėjos autorių bei įgyvendintojų.

Mažieji palydovai: galimybės Lietuvos verslui ir mokslui

Kosmosas tarnauja verslui

Pasak L. Mačiulio, būtent verslas kasmet paleidžia vis daugiau mažųjų palydovų ir dėl to jų skaičius pastaraisias metais auga eksponentiškai. Šią rinką stebinčios ir analizuojančios bendrovės „SpaceWorks“ duomenimis, šiuo metu komerciniams tikslams naudojama kiek daugiau nei pusė mažųjų palydovų, o jau 2022 m. jie sudarys 70 proc. rinkos. Kita dalis mažųjų palydovų tarnauja kariniams tikslams, moksliniams tyrimams, kitiems civiliniams poreikiams.

Mokslininko teigimu, jau dabar mažieji palydovai iš esmės gali atlikti panašias funkcijas kaip ir didieji, o pagrindinės jų pritaikymo sritys yra dvi: Žemės stebėjimas ir telekomunikacijos. „Svarbiausias mažųjų palydovų privalumas prieš įprastus didelius palydovus yra mažesni gamybos kaštai ir trumpesnis realizavimo periodas. Tai leidžia greitai ir vienu metu paleisti daug palydovų ir taip suformuoti funkcionalų palydovų tinklą, kuris gali teikti globalias paslaugas. Pavyzdžiui, paleidus 50–100 palydovų, turinčių Žemės stebėjimo įrangą, ir tinkamai juos išdėsčius orbitoje, duomenis galima gauti kas kelias valandas ar dažniau, o vienas palydovas tam tikrą Žemės vietą praskrenda ir kokybišką nuotrauką gali atsiųsti maždaug kartą per parą“, – pasakoja VGTU atstovas.

Pasak jo, kai kurios Lietuvos įmonės domisi galimybėmis naudoti mažuosius palydovus savo verslo tikslams, bet jų nėra daug. „Tam, visų pirma, reikia turėti labai inovatyvią verslo idėją, aukštos kvalifikacijos specialistų komandą. Be to, investicijos į kosmoso sektorių, nors ir gali duoti didelę ekonominę grąžą, bet yra ganėtinai rizikingos, nes reikalingas didelis pradinis kapitalas, o rezultatas nėra aiškus, kol nebus išbandytas kosmose. Norint teikti globalias paslaugas, paprastai reikia didelio skaičiaus palydovų tinklo, jo kaštus sudaro ne tik palydovų gamyba ir iškėlimas, bet ir antžeminė infrastruktūra, tinklo valdymas“, – atkreipia dėmesį L. Mačiulis.

Jo skaičiavimais, vienetinio mažo 1–10 kg masės palydovo sukūrimas gali kainuoti nuo kelių šimtų iki 0,5 milijono eurų, o iškėlimo kaina siekia apie 80 tūkst. JAV dolerių už kilogramą. Tiesa, šiuo metu kuriamos ir testuojamos lengvos raketos nešėjos žada šią kainą sumažinti beveik dvigubai. Taip pat pastebima įdomi tendencija, kad mažieji palydovai, panašiai kaip kažkada ir mobilieji telefonai, rinkoje išpopuliarėję dėl savo kompaktiškumo, pamažu didėja dėl augančių klientų lūkesčių ir verslo poreikių. „SpaceWorks“ ataskaitoje nurodoma, kad populiariausius 1–10 kg mažuosius palydovus pamažu vejasi 11–50 kg palydovai.

Mažieji palydovai padės bendrauti mašinoms Žemėje

Žemės stebėjimas išlieka populiariausia mažųjų palydovų pritaikymo sritimi – taip stebimi ir renkami duomenys apie klimato kaitą, dirvožemio ir ekosistemų pokyčius, pasėlių būklę, natūralių ir žmogaus sukeltų kataklizmų poveikį ir pan. Šias funkcijas atlieka daugiau nei pusė (58 proc.) mažųjų palydovų, o sparčiausiai auganti sritis – telekomunikacijos. „SpaceWorks“ prognozuoja, kad ši rinkos dalis, dabar sudaranti vos 4 proc., augant daiktų internetui ir poreikiui keistis duomenimis tarp įrenginių (angl. machine to machine communication) 2022 m. padidės iki 22 proc.

„Daiktų internete mažieji palydovai gali būti pritaikyti kuriant globalų daiktų interneto duomenų mainų tinklą, labiau akcentuojant komunikaciją tarp mašinų. Prognozuojama, kad ateityje visi išmanūs įrenginiai ir robotai, kurie valdys ir seks mūsų autonominę techniką, gamyklas, automobilius, lėktuvus, krovinių judėjimą ir kt., generuos dideles duomenų apimtis, kurias turės perduoti į aptarnavimo stotis, internetą, t. y. galutiniam vartotojui, taip pat ir mašinos keisis šiais duomenimis tarpusavyje. Miestuose, kur yra išvystyta antžeminių tinklų infrastruktūra, duomenis perduoti sunkumų nėra, tačiau atokiose ir mažai apgyvendintose teritorijose ar, pavyzdžiui, tam tikrame aukštyje, vandenynuose, kur neveikia GSM tinklai, reikalingas alternatyvus tinklas, o tam puikiausiai tinka palydovai“, – pasakoja VGTU mokslininkas. Pasak jo, būtent todėl ir stebimas augantis verslo susidomėjimas šia sritimi. L. Mačiulis taip pat atskleidė, kad su kolegomis iš VGTU šiuo metu rengia techninių galimybių studiją vienam lietuviškam startuoliui, kuris domisi palydovų panaudojimu daiktų interneto paslaugoms teikti.

Lietuviškos perspektyvos

L. Mačiulis yra įsitikinęs, kad mažųjų palydovų atsiradimas sugriovė įsigalėjusį įvaizdį, kad kosmosas yra didelių turtingų valstybių žaidimo arena. Visgi, ši nišinė, tačiau didelę pridėtinę vertę kurianti sritis, taip pat reikalauja didelių investicijų, ypač į žmogiškąjį kapitalą. „Norint kurti, gaminti ir parduoti kosmoso technologijas reikia ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojų, taip pat „know-how“, kuris įgyjamas per daugelį metų. Lietuvos kosmoso pramonė po sovietmečio žlugo, veikla nebuvo tęsiama, įgytas įdirbis prarastas, todėl naujoji karta neturėjo iš ko mokytis, viską reikėjo pradėti iš naujo“, – pabrėžia mokslininkas.

L. Mačiulis teigia, kad per ganėtinai trumpą laikotarpį pavyko daug išmokti, jis pats su bendraminčiais 2014 m. įkūrė pirmąjį Lietuvoje kosmoso startuolį UAB „Nanoavionika“, teikiantį mažųjų palydovų sistemų integravimo ir gamybos paslaugas. Kalbėdamas apie konkurenciją, mokslininkas yra atviras – sėkmingai konkuruoti pasaulinėje kosmoso rinkoje nėra lengva, o realybė negailestinga – arba esi globalus žaidėjas, arba esi niekas.

„Kosmoso pramonė apima daug aukštųjų technologijų sektorių, galima pasidžiaugti, kad Lietuva vis daugiau dirba mokslinių tyrimų srityje, vykdo Europos kosmoso agentūros užsakymus. Fotonika, optoelektronika, žemės stebėjimo technologijos, geodezija – tai tik kelios iš tradiciškai stiprių mūsų šalies mokslo šakų, kurias galima pritaikyti kosmose. Norėtųsi, kad atsirastų daugiau stiprių ir inovatyvių įmonių, galinčių komercializuoti mokslinių tyrimų rezultatus, o mokslas kreiptų savo pastangas ten, kur aktualu Lietuvos verslui ir pramonei“, – įsitikinęs universiteto atstovas.

Mažųjų palydovų tyrimai VGTU yra sutelkti A. Gustaičio aviacijos institute. Čia tiriamos jų technologijos, ieškoma naujų pritaikymo galimybių, atliekami įvairūs multidisciplininiai tyrinėjimai, prie jų prisideda elektronikos ir mechanikos fakultetai. Universiteto mokslininkų planuose – ir dar vieno lietuviško mažojo palydovo konstravimas ir paleidimas. „Buriame tarpdisciplininę komandą, kuri būtų pajėgi tai padaryti, siekiame bendradarbiauti su kitomis mokslo institucijomis, verslo partneriais. Mūsų kaip tyrėjų tikslas yra ne pats palydovas, o naujų mokslinių eksperimentų, technologinių inovacijų kūrimas ir išbandymas realiomis sąlygomis, kad ateityje jas būtų galima komercializuoti. Tam reikalingas įrodymas, kad šios technologijos veikia kosmose“, – pasakoja L. Mačiulis, už savo darbą mažųjų palydovų srityje šiais metais apdovanotas Lietuvos pramonininkų konfederacijos Petro Vileišio vardo nominacija.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama