Kadangi šonaslydis yra pasiekiamas tik galingiems galu varomiems automobiliams, anksčiau jaunuoliai smagindavosi posūkyje staiga patraukdami rankinio stabdžio rankeną. Užsiblokuodavo galiniai automobilio ratai ir šis imdavo slysti. Priklausomai nuo chuliganiško vairavimo eksperto įgūdžių, būdavo įmanoma automobiliu slysti pakankamai kontroliuotai. Tačiau dabar paplito elektroniniai stovėjimo stabdžiai – ar su jais tai įmanoma?
Kadangi šonaslydis yra pasiekiamas tik galingiems galu varomiems automobiliams, anksčiau jaunuoliai smagindavosi posūkyje staiga patraukdami rankinio stabdžio rankeną. Užsiblokuodavo galiniai automobilio ratai ir šis imdavo slysti. Priklausomai nuo chuliganiško vairavimo eksperto įgūdžių, būdavo įmanoma automobiliu slysti pakankamai kontroliuotai. Tačiau dabar paplito elektroniniai stovėjimo stabdžiai – ar su jais tai įmanoma?
© Karlis Dambrans (CC BY 2.0) | commons.wikimedia.org
Elektroniniai stovėjimo stabdžiai nėra labai senas išradimas. Pirmą kartą masinės gamybos automobilyje jie pasirodė tik 2001 metais. Mažytis mygtukas pakeitė didelę rankeną 7-os serijos BMW limuzine. Beveik iš karto tokie įrenginiai pasirodė ir kituose prabangiuose automobiliuose, o tada labai greitai paplito ir kituose rinkos segmentuose. Dabar elektroninis stovėjimo stabdis gali būti surastas ne tik „Bentley Continental“, bet ir „Volkswagen Golf“ automobiliuose.
Šie įrenginiai veikia kiek kitaip nei paprasti rankiniai stabdžiai. Tradiciniai stabdžiai turi porą troselių, kurie sujungia rankinio stabdžio svirtį su galinių ratų stabdžiais. Taigi, jei patrauksite tą svirtį, galiniai ratai užsiblokuos. Ir nesvarbu, ar automobilis veikia, ar jo variklis yra užvestas, ar variklio apskritai nėra – jei kas nors patrauks tą svirtį, stabdžiai pilnai suveiks kad ir kokiu greičiu lėks automobilis.
Tuo tarpu elektroninių stabdžių sistemų būna įvairių bet populiariausi yra du mechanizmai. Vienas taip pat naudoja trosą, tik nuspaudus mygtuką jį ima traukti elektros variklis. Kiek sudėtingesnė sistema naudoja porą elektros variklių – po vieną kiekvieno galinio rato stabdžiuose. Ir tai yra iš ties puikus išradimas, siūlantis papildomą funkcionalumą. Kai kurie elektroniniai stovėjimo stabdžiai įsijungia patys vos išjungus automobilio variklį ir išsijungia vos pajudėjus iš vietos. Kiti gali prilaikyti automobilį, kad šis neriedėtų atgal, kai tenka pajudėti į įkalnę. O kaip dėl slydimo šonu patraukus elektroninį stabdį?
Nieko panašaus. Jei važiuodami truktelsite elektroninio stabdžio rankenėlę gali įvykti tik du dalykai: visiškai nieko arba automobilis ims švelniai stabdyti. Elektroninius stabdžius valdo kompiuteriai. Kai kuriuose automobiliuose jie neleis aktyvuoti šių stabdžių, jei automobilis riedės didesniu greičiu. Užsidegs perspėjimo signalas, tikriausiai pasigirs ir garsinis perspėjimas, o automobilis riedės kaip riedėjęs. Kituose automobiliuose elektroniniai stovėjimo stabdžiai suveiks kaip stiprus darbinių stabdžių nuspaudimas – automobilis stipriai stabdys, bet ratai nepradės slysti.
Štai kaip tai atrodo:
Taigi, chuliganiškas būdas įveikti posūkius dingsta iš naujų automobilių. Gal tai – tik į gerą. Kita vertus, kai kurie vairuotojai elektroniniais stovėjimo stabdžiais nėra labai patenkinti. Juk senoji sistema veikė labai gerai, ją buvo lengva taisyti. Kai kuriems žmonėms elektroniniai stovėjimo stabdžiai atrodo kaip nereikalingai sudėtinga sistema paprastai funkcijai atlikti.
